Urbanistas, architektas Tadas Jonauskis nesupranta, kodėl reikėjo aikštę atverti visuomenei būtent šiuo metų laiku – rudenį, po Vėlinių.
„Tai yra pats blogiausias metas, kada atidaryti ir pristatyti visuomenei viešą erdvę, ypač tą, kuri yra su medžiais, su žolėmis, su krūmais, želdynais. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kai kurie parkai yra pastatomi ir dešimt metų laikomi neatidaryti oficialiai tam, kad medžiai suaugtų ir viskas įgautų norimą formą“, - sakė T. Jonauskis.
Urbanistas apgailestavo, kad per rekonstrukciją aikštė prarado žolės plotus. „Tas akivaizdžiai pasimato dabar, kai vaikštai takeliais, kai viskas yra suraižyta, suskaldyta. Jau prieš tai buvę trikampiai žolės plotai jau atrodė mažoki, bet juose vis dar vykdavo kažkokios veiklos – kažkas ten sėdėdavo, žaisdavo badmintoną. O dabartiniame suskaidyme truputėlį abejoju, ar ten bus galimybė neformaliam buvimui, kaip, pavyzdžiui, pievoje prie Baltojo tilto“, - kalbėjo T. Jonauskis.
Aikštėje gali užtekti vietos viskam
Pasak urbanisto, Lukiškių aikštė yra labai didelė, ir tikrai joje gali atsirasti visiems reikalingos funkcijos - tiek rimties zona, tiek reprezentacinė, tiek kasdienio poilsio.
„Du trečdaliai visos teritorijos šiuo metu yra be funkcijos - ten kur - tie takeliai ir žolė. Bent šiandien aš neradau priežasties, kodėl ten reikėtų būti. Aišku, dabar dar suoliukų trūksta, tad negali iki galo įvertinti, kur čia yra numatyti žmonės, gal jie visi ir bus toje vietoje ant takelių, o gal ir ne“, - svarstė T. Jonauskis.
Urbanistas abejoja, kad šitą problemą išspręs aikštėję atsirasiantis paminklas.
„Tai yra tik vienas iš objektų, tačiau į aikštę ateini dėl visumos. Viena iš geriausių Vilniuje veikiančių aikščių, tai yra Katedros aikštė, kur yra vietos visiems – ir renginiams, ir eglutei, ir riedutininkams, ir paminklui, ir vaikams važinėtis, ir religiniai, ir nereliginiai renginiai vyksta. Bet, jei žiūri į jos dizainą, ten yra tuštuma“, - pateikė pavyzdį T. Jonauskis.
Tuo tarpu Lukiškių aikštė, pasak urbanisto, yra priešingybė šiai aikštei.
„Ten viskas yra apgalvota: tu čia sėdėk, būk, čia į paminklą žiūrėk, čia prie fontano pabūk. Trūksta laisvės, o dar vienas iš elementų, esmės nepakeis“, - sakė T. Jonauskis.
Lukiškių aikštė nėra traukos centras
Pasak urbanisto, Lukiškių aikštė nėra traukos centras dėl to, kad ten nesusikerta didžiuliai žmonių judėjimo centrai, kaip, pavyzdžiui, Kudirkos aikštėje, kurios dizainais nėra išskirtinis, tačiau žmonių yra labai daug dėl to, kad ten - greta Vilniaus gatvė, Gedimino prospektas, troleibusų, autobusų stotelės, iš kurių gali išvažiuoti į visą Vilnių.
„Lukiškių aikštė dėl savo padėties niekada nebus labai aktyviai naudojama, aišku, atsiradę nauji elementai – žaidimų aikštelės, daug daugiau suoliukų, fontanas trauks žmones, ir eis visi ten šiltu metu per pietus pabūti, pasėdėti, su vaikais ateis. Po atsinaujinimo net neabejoju, kad ji bus naudojama, ir tikrai ženkliai pagerės situacija, bet visą laiką gali įžvelgti, kas galėjo būti geriau“, - sakė T. Jonauskis.
Aikštė bus žalesnė
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius yra teigęs, kad Lukiškių aikštė ateityje bus kur kas žalesnė nei iki šiol – joje planuojama pasodinti apie 200 naujų medžių.
„Šiandien mes pirmą kartą vaikštome jau po europietišką, o ne sovietmetį menančią aikštę. Šio atsinaujinimo Vilniui reikėjo jau labai seniai, todėl nusprendėme sutvarkyti ne vien pačią aikštę, bet ir jos prieigas – Lukiškių gatvės atkarpoje tarp Vasario 16-osios g. ir J. Tumo Vaižganto g. klojama nauja asfalto danga, rekonstruojamas pėsčiųjų takas prie Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, čia nusidrieks ir visiškai naujas dviračių takas. Po rekonstrukcijos ši gatvės atkarpa turės 3 eismo juostas, bus dvikrypčio eismo, su atskira viešojo transporto juosta“, – pranešime spaudai cituojamas R. Šimašius.
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža kritikams, kurie skundžiasi, kad aikštėje „žolės mažai“ atsako juokais, kad išties taip ir yra, nes jos šiuo metu iš viso ten nėra. O surimtėjęs pridūrė, kad granito danga Lukiškių aikštėje užima 13 procentų visos aikštės.
„Jeigu visą aikštę užsėtume žole, tuomet aikštė praras kitas savo funkcijas – vis dėlto ten planuojami ir įvairūs renginiai ir miesto šventės“, - sakė V. Pauža.
Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius nemano, kad reikėjo nukelti aikštės atidarymą iki to laiko, kol viskas sužaliuos, ar bent jau žemės plotus padengs sniegas.
„Visada yra galimybė nukelti šventę, bet ar jums atrodo dabar gražiau ta aikštė, ar tuomet, kai ji yra užtverta tvora? Man atrodo, kad vis dėlto atidaryta aikštė yra daug gražesnė, ir tai – naujai atverta miesto erdvė. (…) Pavasarį matysite tikrai gražią žaliuojančią aikštę“, - sakė V. Pauža.
Lukiškių aikštėje rekonstrukcijos metu paklota daugiau kaip 40 tūkst. vienetų trinkelių, 15 tūkst. granito plokščių ir sunaudotos 262 tonos dekoratyvinės skaldos aikštės takams padengti.
Kol kas aikštėje pastatyti 40 laikinų suoliukų, įrengti 66 nauji šviestuvai, įrengti 9 tinklų šuliniai bei paklota apie 800 metrus vamzdyno. Pavasarį joje pradės veikti vienintelis toks interaktyvus fontanas Baltijos šalyse, bus įrengtos vaikų žaidimų aikštelės bei bus pastatytas paminklas, kurį rinkti nuo šiandien kviečiami ir miesto gyventojai.
Lukiškių aikštės sutvarkymo idėją ir koncepciją parengė architektai G. Čaikauskas ir L. Naujokaitis. Aikštės rekonstrukcija truko pusantrų metų. Projekto sąmata – 3,7 mln. eurų, lėšas darbams skyrė Lietuvos Vyriausybė. Dar papildomą apie 1 mln. eurų savivaldybė skyrė aikštės prieigų sutvarkymui.
