O butui įsirengti, NT įmonės atstovo Martyno Žibūdos teigimu, reikia dar 15 proc. paskolos sumos. Vis dėlto jaunos šeimos, norinčios įsigyti pirmą būstą, gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą kreditą, jei pajamos ir turtas neviršija nustatytų reikalavimų.

Sutaupyti pradiniam įnašui nelengva

SEB banko skaičiavimais, jauna šeima su dviem vaikais, kurios bendros pajamos siekia 1000 eurų po mokesčių, gali įsigyti 50 kv. metrų būstą senos statybos name toliau nuo Vilniaus centro. Pavyzdžiui, Pašilaičių mikrorajone toks senos statybos dviejų kambarių butas kainuoja apie 50 tūkst. eurų.

SEB banko atstovas Gintautas Giržadas sako, kad tokia būsto kaina jaunai šeimai prieinama. Tik, norėdama skolintis iš banko, šeima turėtų sukaupti pradinį įnašą. Šiuo atveju – apie 8 tūkst. eurų.

„Mes visiems savo klientams rekomenduojame bandyti susitaupyti iki 20 proc. nuo savo pajamų. T. y. pabandyti atsidėti apie 300 eurų per mėnesį ir pažiūrėti, ar pavyksta, tokią sumą atsidėjus, išgyventi, ar tai nėra per didelė našta. Tai bus vienas argumentų, kad pajėgsite ilgą laiką tą paskolą mokėti“, – pataria G. Giržadas.

„Swedbank“ atstovo Tomo Puliko žodžiais, jaunoms šeimoms didesnė kliūtis tampa ne būsto kaina, o pradinis įnašas, kuriam sutaupyti vidutiniškai reikia penkerių metų. Kaupiant pradinį įnašą naujam būstui, bankų specialistai siūlo kiekvieną mėnesį atidėti apie trečdalį gaunamų pajamų.

„Jaunai šeimai, pradedančiai savarankišką gyvenimą, svarbu ir pramogos, yra šiek tiek daugiau įvairių kitų išlaidų. Tad sutaupyti pradinį įnašą per gana neilgą laiką nelengva. Todėl jaunimas dažniausiai skolinasi ir naudojasi galimybe, kai kuo didesnę būsto kainą finansuoja bankas“, – sako T. Pulikas.

Kliūtis – ir įsirengti būstą

Pasak nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ atstovo Martyno Žibūdos, įsirengti būstą – dar viena kliūtis perkant naują butą. Tam jaunai šeima reikia apie 15 proc. paskolos sumos, jei butas yra visiškai apleistas. Todėl, pastebi M. Žibūda, jaunimas dažniau perka būstą su visa, o ne daline apdaila.

Dažniausiai iš banko skolinasi 26–35 metų gyventojai – jie sudaro daugiau nei pusę visų besiskolinančių būstui. Vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis – 25 metai, bet, norėdamos sumažinti mėnesio įmokas, jaunos šeimos dažnai skolinasi ilgiausiam laikotarpiui – 30 metų.

„Tipinis jaunos šeimos pasirinkimas – dviejų kambarių 40 kv. metrų butas. Vidutinė jo kaina yra apie 55 tūkst. eurų, bet, jei perkamas naujas būstas, jį reikia įsirengti. Vadinasi, šeimai papildomai bent 10–15 tūkst. eurų. Rezultatas – apie 70 tūkst. eurų suma“, – sako M. Žibūda.

Martynas Žibūda

NT ekspertas pastebi, kad buto Vilniaus centre ir kotedžo arba nedidelio namo užmiestyje kaina yra panaši. Vis dėlto daugiau jaunų šeimų būstą renkasi mieste ir dažniausiai buto ieško pagal tris nesuderinamus kriterijus: naujas, pigus ir arti miesto centro. Vis dėlto, pasak specialistų, tokio buto Vilniuje beveik neįmanoma rasti.

Darbas viename mieste, namai – kitame?

Vilniuje vidutinė kredito suma yra apie 70 tūkst., Kaune ir Klaipėdoje – apie 50 tūkst. eurų. mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Ukmergėje, paskolos suma siekia vos 30 tūkst. eurų, o mėnesio įmoka yra perpus mažesnė nei sostinėje – apie 160 eurų.

Įvertinus tokį skirtumą ir patogų susisiekimą su kitais miestais, atrodytų, turėti butą Ukmergėje ir dirbti Vilniuje ar Kaune apsimoka, bet T. Pulikas teigia, kad nedaug jaunų šeimų ryžtasi gyventi viename, o dirbti kitame mieste.

Foto: Bendrovės archyvas

„Tam tikru momentu tai galbūt ir logiškas sprendimas, bet reikia galvoti apie perspektyvą. Tarkim, vėliau šeima pagausėja, todėl svarbu vaikus patogiai nuvesti į darželį, vėliau – į mokyklą ir pan. Tad ar bus patogu gyventi viename mieste, o dirbti kitame?“ – priduria T. Pulikas.

Kada remia valstybė?

Jaunos šeimos, norėdamos įsigyti pirmą būstą, gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą kreditą, jei pajamos ir turtas neviršija nustatytų reikalavimų. Gauti tokią paramą nelengva. Bankas, nurodydamas, kiek mažiausiai turėtų uždirbti jauna šeima, ją įspraudžia į finansinius rėmus. Ši parama siekia 10 arba 20 proc. paskolos sumos ir gali būti naudojama pradiniam įnašui.

„Į tas paskolas gali pretenduoti klientai, kurių pajamos arba turtas neviršija nustatytų valstybės reikalavimų. Savo galimybes klientai gali sužinoti kreipęsi į savivaldybes, paramos būstui skyrius. Ten išduodama pažyma, kad klientas gali pretenduoti į tokią paskolą. Tada su ta pažyma klientas keliauja į banką ir mes vertiname finansines galimybes“, – sako T. Pulikas.

Vyriausybė, siekdama skatinti regionų plėtrą, nuo kitų metų siūlo lengvatinį būsto kreditą jaunoms šeimoms, dirbančioms regionuose. Tačiau kaip bus su parama šeimos, gyvenančioms didžiuosiuose šalies miestuose, dar nėra aišku.