Kaip informavo Klaipėdos miesto savivaldybė, politikai ketvirtadienį pritarė, kad prie miesto būtų prijungta teritorija, įsiterpusi tarp Klaipėdos miesto ir magistralinio kelio „Klaipėda–Liepoja“ bei ties pietine miesto riba esanti uosto veiklai vystyti ir pietiniam aplinkkeliui tiesti reikalinga teritorija. Šiuo metu ši teritorija priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei.


Artimiausiu metu bus pradėtos miesto riboms keisti reikalingos procedūros, galutinį sprendimą dėl miestų ir rajonų ribų keitimo priima Seimas.


Iniciatyva keisti miesto ribas kilo gavus gyvenamojo komplekso „Žaliasis slėnis“, esančio Aukštkiemių kaime, gyventojų prašymą. Savivaldybei pateikta 112 prie miesto norinčių prisijungti gyventojų parašų. Dauguma jų naudojasi miesto infrastruktūra, dirba, mokosi, gydosi Klaipėdos mieste ir nurodo, kad jiems aktualus susisiekimas viešuoju transportu, gatvių jungtis su Tauralaukiu, galimybė vaikus ugdyti miesto švietimo įstaigose.


Siūlomoje prijungti teritorijoje yra gyvenamųjų namų kompleksas „Žaliasis slėnis“, sodų bendrija „Pakrantė“, statomi nauji individualūs namai, teritorija nuo rajono atskirta natūraliu riboženkliu – magistraliniu keliu.


Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas teigė, kad tarybos pozicijos šiuo klausimu dar nėra, bet neabejojo, kad rajonas tam nepritars.


„Šiemet buvome nupirkę ribų keitimo paslaugas, pakeitėme Gargždų miesto teritorijas. Iš „Žaliojo slėnio“ ar kitų artimųjų gyvenviečių nebuvo sulaukta jokių pasiūlymų. Tad mes galvojame, kad čia – viešųjų ryšių akcija, kurią pradėjo „Žaliojo slėnio“ vystytojai“, – BNS sakė S. Karbauskas.


Anot jo, prijungus teritorijas prie miesto, padidėja žemės vertė, tačiau žmonėms teks mokėti ir didesnius žemės mokesčius. Jo teigimu, gyvenamieji sklypai, kurių savininkai išreiškė norą prisijungti, apima apie 270 hektarų.


Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, kad kitas iniciatyvą keisti miesto ribas paskatinęs veiksnys – Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prašymas prie miesto prijungti dalį teritorijos ties pietine Klaipėdos riba.


„Tai su uosto veikla susijusi teritorija, čia vykdoma pramonės ir sandėliavimo veikla, dominuoja privatūs žemės ūkio paskirties sklypai, nuolatinių gyventojų joje nėra. Be to, šioje teritorijoje numatoma tiesti pietinį aplinkkelį, tad siekiant užtikrinti vieningą teritorijos vystymąsi, svarbu, kad visa su uosto vystymusi susijusi teritorija būtų vienoje savivaldybėje“, – teigiama pranešime.
Jei abi teritorijos būtų prijungtos prie Klaipėdos, miesto teritorija iš viso padidėtų apie 1320 hektarų.
S. Karbauskas tikino, kad šioje per tūkstantį hektarų apimančioje teritorijoje rajono savivaldybė gali gerokai greičiau išspręsti verslui kylančius klausimus, nei miestas, tad jos prijungimui prie Klaipėdos taip pat nepritariama.


Pagal šalies teisės aktus, savivaldybių teritorijų ribas keičia Seimas Vyriausybės teikimu. Seimui taip pat turi būti pateikti savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų sprendimai, vietos gyventojų apklausų rezultatai.