„Kalbant apie nekilnojamojo turto pardavimus, matome chaotišką vykdymą, t.y. nesistemingas, sakyčiau, netgi skubotas pastatų pardavimas.
Pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pardavimas. Ministerija apie tai nieko nežinojo, valdyba net nieko nežinojo. Sprendimas buvo priimtas administracijoje“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pasakojo R. Masiulis.
DELFI primena, kad iki šių metų rugpjūčio pradžios „Lietuvos paštui“ vadovavo Lina Minderienė, kurią valdyba po to atšaukė iš pareigų. Teigiama, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į netinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei netinkamą informacinių technologijų rizikos valdymą bendrovėje.
Komentuodamas centrinių pašto pastatų pardavimą R. Masiulis dar sakė, kad konkurse buvo numatyti pakankamai trumpi terminai.
„Kaip žinome, konkursas jau yra pasibaigęs, paraiškų labai daug nėra. Tikrai įmonė įvertins, ar išvis tas konkursas buvo sėkmingas ir galbūt grąžinti visas paraiškas teikėjams net neatplėštas“, – sakė ministras.
„Lietuvos pašte“ šiuo metu vykdomas vidaus auditas, kurio metu bus įvertini ir pastaruoju metu vykdyti sandoriai, nekilnojamojo turto (NT) pardavimai.
„Kalbant apie visus kitus pašto pastatų privatizavimus, mes dar tik pradedame analizuoti situaciją, todėl dar per anksti kažką komentuoti, ar buvo kas nors neteisingo ten daroma, ar ne“, – teigė R. Masiulis.
„Lietuvos pašto“ atstovas spaudai Tomas Bašarovas anksčiau DELFI yra informavęs, kad Nuo 2014 metų pradžios iki 2017 metų vidurio valstybės valdoma įmonė iš viso pardavė 146 įvairius NT objektus.
„Tai buvę ūkiniai pastatai – tvartai, daržinės, sandėliukai, malkinės, viralinės ir garažai, administracinės patalpos bei buvę paštai, gyvenamosios paskirties patalpos, įvairūs inžineriniai statiniai, ir kt.“ – sakė jis.
Per pastaruosius trejus metus „Lietuvos paštas“ iš NT pardavimo uždirbo daugiau nei 5 mln. eurų.
