Kaip DELFI pasakojo neseniai butą remontavusi vilnietė Jurga, jai teko susidurti ne tik su smarkiai padidėjusiomis kainomis, bet ir su meistrų trūkumu bei ne visada kokybišku jų darbu.
Nors kartą remontui pasiryžę gyventojai žino, kad jo kaina iš esmės susideda iš dviejų dalykų: išlaidų medžiagoms ir atlyginimo meistrui.
Oficiali statistika skelbia, kad statybinės medžiagos per pirmąjį šių metų pusmetį pabrango 0,9 proc. Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, pavyzdžiui, lyginant su 2007 metų liepa, padidėjimas sudaro maždaug dešimtadalį.
Tačiau remonto ir apdailos darbais Vilniuje užsiimantis Andrejus Zykovičius DELFI tvirtino, kad vien nuo šių metų pradžios medžiagos pabrango net 30 proc.
Kiek brango meistro darbas – paskaičiuoti dar sudėtingiau. Oficialiai per pastaruosius metus darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos padidėjo 9,9 proc.
„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinis stogdengio atlyginimas nuo 2016 metų pradžios iki 2017 metų vidurio padidėjo 22 proc. arba 96,8 euro, iki 546,4 euro „ant popieriaus“.
Grindų ir plytelių klojėjai per tą patį laikotarpį pradėjo uždirbti 19 proc. daugiau. Vidutinis šiai profesijai tenkantis atlyginimas sudarė 561,2 euro, t.y. 88,7 euro daugiau nei 2016 metų pradžioje.
Tinkuotojai gavo 21 proc. didesnes algas (536,4 euro), darbininkai izoliuotojai – 30 proc. (698,1 euro), stikliai – 40 proc. (731,3 euro), vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai – 19 proc. (657,3 euro), oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių mechanikai – 23 proc. (715,8 euro).
Tačiau kaip pastebi šešėlinės ekonomikos tyrimus atliekančio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas, statybos ir remonto sritys yra dažniausias šešėlyje dirbančių žmonių pasirinkimas.
Dėl to realios remonto darbus atliekančių darbuotojų pajamos tampa tik spekuliacijų objektu ir priklauso nuo kiekvieno darbų užsakovo asmeninės patirties.
Paklausa – didžiulė
Išaugusios remonto kainos greičiausiai susijusios su pakilimą išgyvenančia visa nekilnojamojo turto rinka.
„Šiuo metu paklausa rinkoje yra labai didelė, tai kiekvienas meistras turi pasirinkimą. Jei normalus meistras, jis turi savo įkainius, dažniausiai jis net nelinkęs bendrauti su kažkokiais naujais klientais, dirba pagal rekomendacijas.
Aš statyboje dirbu jau 23 metus. Tai su žmonėmis, kurie mane randa internete, per metus dirbu du kartus. Šiaip einu pagal rekomendacijas, nuo vieno iki kito“, – DELFI pasakojo meistras A. Zykovičius.
Tiesa, jis sakė, kad net ir per krizę 2008 metais darbo neturėjo tik vieną mėnesį.
„Tai negaliu pasakyti, kad ten buvo krizė. Buvo toks burbulas, kuris turėjo sprogti, įmonės bankrutavo, turėjo labai skolų. Šiaip žmonės, kurie dirba nuolat, turi savo klientus, jie net nepajautė krizės“, – pasakojo pašnekovas.
A. Zykovičius teigė, kad meistro kaina daugiausiai priklauso nuo jo turimos patirties.
„Šiaip nuo daug ko priklauso, pavyzdžiui, jei reikia plyteles kloti, tai gali būti tiesiog keturios sienos, o gali būti visokiausios detalės, kampukai ir t.t., tada papildomi pinigai išeina.
Standartiškai skaičiuojama už kvadratinį metrą. Kartais reikia paskaičiuoti ir už sugaištą laiką, bet tai būna retai. Kitas variantas – sutartinė kaina. Tarkim, klientas paskambina ir sako, kad gali sumokėti tiek ir tiek. Tada meistras žiūri – apsimoka ar ne“, – sakė jis.
A. Zykovičius dar sakė, kad savo įkainius peržiūri kas pusę metų.
„Pastaruoju metu buvo didėjimas, – sakė jis. – Nuo to laiko, kai įvedė eurą, kas pusę metų keliame kainas. Beveik visos medžiagos pabrango – kas buvo litais, tas tapo eurais. Aišku, už darbus negalime taip ženkliai kelti, bet paklausa yra. Dėl to tos kainos susilygino beveik vienas prie vieno.“
Sutaupyti lengviau
Ž. Šilėnas pasakojo, kad nesvarbu, ar Lietuvoje, ar Švedijoje būtent statybos ir remonto sektoriuje neapskaitytas darbas yra smarkiai paplitęs. Tam yra keletas priežasčių.
„Pirma, paklausa, būsto statyba ar remontas yra kone didžiausia šeimos investicija, todėl net keli procentai sutaupymo reiškia labai daug šeimų biudžetams. Tai patvirtina seną tiesą: kuo sunkiau žmonėms prekę įpirkti, tuo labiau jie ieškos alternatyvų, nesvarbu ar kalbame apie sienų dažymą, ar alų.
Antra, pasiūla, žmogaus darbas statybose ir remonto darbuose yra reikšminga išlaidų dalis. Neapskaitytas darbas leidžia sutaupyti, nes būtent legalus darbas yra labai smarkiai apmokestintas. Jei kuriama įmonė, samdomi darbuotojai ir mokami visi darbuotojo mokesčiai, tai norint statybininkui „į rankas“ sumokėti 1,5 tūkst. eurų, papildomai reikės apie 1,1 tūkst. eurų mokesčių (gyventojų pajamų mokestis, sveikatos draudimo įmoka, darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmoka). Todėl dirbant „be mokesčių“ atsiranda daug erdvės darbus atlikti už mažesnę kainą“, – argumentavo LLRI prezidentas.
Ž. Šilėno manymu, klaidinga būtų eiti kriminalizavimo keliu ar stengtis visus ne visai legalius statybininkus pasodinti už grotų.
„Perfrazuojant Friedrichą Schneiderį (žymų šešėlinės ekonomikos tyrinėtoją): „Jei kovojant su šešėline ekonomika, žmonės tvarkančius namus ir nemokančius mokesčių uždarysime į belangę, nuo to visi tik praloš“.
Lygiai taip yra ir su statybomis ir remontu. Todėl protingiau būtų ne kariauti su žmonėmis ir statybininkais, o ieškoti, kaip atpiginti būsto statybą ir remontą. Čia padėtų ir 15 proc. PVM statybinėms medžiagoms“, – svarstė jis.
Su vienu meistru pasisekė, su kitu – nelabai
Apie visai šviežią remonto darbų patirtį DELFI papasakoti sutiko vilnietė Jurga.
„Liepos pradžioje pradėjome trijų kambarių buto standartiniame blokiniame name remontą. Pradinis sumanymas buvo nušlifuoti ir perlakuoti seną ąžuolinį parketą ir perdažyti anksčiau dažytas, taigi, išlygintas sienas trijuose kambariuose ir koridoriuje“, – prisiminė ji.
Pašnekovė sakė, kad meistrų ieškojo socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje specialioje tam skirtoje grupėje, kurioje žmonės dalijasi įspūdžiais apie remontą ir rekomenduoja jiems dirbusius meistrus.
„Parketo meistras atsišaukė pats – didelę patirtį turintis, kurį laiką Prancūzijoje dirbęs vyras, konkrečiai išdėstė savo siūlymus, sudarė planuojamų darbų grafiką, pats pirko medžiagas, pateikdamas pirkinių čekius.
Iš pradžių kalbėjome, kad parketo paruošimo bei perlakavimo darbai kainuos 10 eurų už kv./m, sudėtingesnėse vietose – po 12 eurų, plius medžiagos, bet baigdamas, jis darbą visame plote įvertino po 10 eurų už kv./m, realiai padarė nuolaidą“, – pasakojo Jurga.
Vilniuje gyvenanti moteris pridūrė, kad šis meistras dirbo su individualios veiklos pažyma, tad greičiausiai ir visus mokesčius susimokėjo.
„Šis meistras griežtai atsisakė avansinio mokėjimo – su juo buvo atsiskaitoma už realiai atliktus darbus, paprašydavo tik pinigų medžiagoms ir iš karto atnešdavo čekius.
Parketo atnaujinimas su medžiagomis iš viso kainavo 1265 eurus, ir darbų kokybe likau labai patenkinta“, – apibendrino Jurga.
Visai kitokį įspūdį jai paliko sienas perdažęs darbininkas.
„Teigė esąs labai patyręs, tačiau jis iš karto paprašė avanso – maždaug 300 eurų, dar nepradėjęs darbų. Prieš sutartą darbų laiką kelioms dienoms dingo, apie tai neinformavęs“, – pasakojo vilnietė.
Moteris teigė, kad pirmuosius du kambarius (14 kv./m ir 16 kv./m) meistras glaistė, gruntavo ir dažė dvi savaites, pasiguosdamas, kad vėluoja pabaigti kitus objektus ir skųsdamasis, kad jos buto sienos „neaišku, kuo dažytos“, nes jo „kokybiški dažai“ prastai limpa.
„Dar jis atsisakė dažyti radiatorius, nes esą tai ne jo darbas, reikalavo patiems nukelti durų staktas, apklijuoti apsaugine juostele nedažomus paviršius, neįspėjo, kad kai kur sienos dengiasi dažais nelygiai, nors buvo prašytas pranešti apie galimus nelygumus.
Prašėme, kad prieš pradėdamas dažyti, informuotų, kad galėtume galutinai suderinti atspalvius, bet vieną dieną nuvažiavę, radome jau išdažytus kambarius pagal pradinę paletės spalvą.
Dažytojo „dėka“ darbai vietoj mėnesio tęsėsi du mėnesius. Sienų ir lubų paruošimą dažymui bei darbą meistras įkainavo 18,35 euro už kv./m. Iš viso darbai kainavo, įskaitant visas reikalingas priemones ir apdailos medžiagas, 1 270 eurų“, – pasakojo Jurga.
Negana to, pasak pašnekovės, dažytojas aiškino turintis įmonę, bet kiek pačiai pavyko išsiaiškinti, tai greičiausiai buvo fikcija.
Jurga po to dar pasakojo, kad į 1 270 eurų dažymo kainą neįskaičiavo išlaidų broko taisymui.
„Po savaitės nuo dažymo užklijavus ant sienos specialią apsauginę plėvelę prieš dažant radiatorių, paskui, nulupant plėvelę, ji atsiplėšė su visais dažais. Beje, iš šio meistro taip ir nesugebėjome išsireikalauti čekių, pagrindžiančių medžiagų kainą.
Iš tiesų reikėjo ieškoti kito dažytojo, tačiau jų paklausa Vilniuje viršija pasiūlą, ir atsilaisvinsiančių gerų specialistų kartais tenka laukti kelis mėnesius.
Jau vėliau kiti meistrai aiškino, kad vieno kv./m paruošimas dažymui ir dažymas (be tinkavimo ir medžiagų kainos) yra maždaug 8–10 eurų už kv./m.“, – patirtimi dalijosi moteris.
Jurga sakė, kad galutinė darbų kaina (maždaug 2,5 tūkst. eurų) ją tikrai pribloškė, mat prieš kelerius metus, besibaigiant lito gyvenimui, tokio buto kaip jos sienų perdažymas kainavo maždaug 2,5 tūkst. litų.
„Tai, kad kainos yra išaugusios, sakė ir mūsų parketo meistras. Pasak jo, dabar darbai kainuoja maždaug 60–70 proc. brangiau, nei esant litams“, – sakė ji.
