Lietuviai būstus ir sklypus Latvijos pajūryje pradėjo pirkti jau seniai, dar 2004-aisiais metais. R. Pleteras DELFI pasakojo, kad dėl daug didesnės Latvijos jūros pakrantės sklypai prie jūros ten yra pigesni nei Lietuvoje.
„Latvija turi 5 kartus didesnį pajūrio ruožą nei Lietuva. O jeigu skaičiuosime be Kuršių Nerijos, kurioje dėl „Unesco“ saugomos teritorijos statuso NT rinka yra sunkiai vystoma, Latvija turėtų maždaug 10 kartų daugiau pajūrio nei Lietuva“, – aiškina R. Pleteras.
Dėl to sklypai Latvijos pajūryje pigesni nei Lietuvoje. Į akis labiausiai krinta tai, kad dauguma lietuviškuose skelbimų portaluose reklamuojamų sklypų Papės gyvenvietėje yra net hektaro ar didesnio ploto, kai Lietuvos pajūryje parduodami tokios pačios paskirties, namų valdos, sklypai yra net keliasdešimt kartų mažesni.
Paskambinus viename skelbime nurodytu numeriu, telefono ragelį pakėlęs vyras teigė, kad sklypas parduodamas, nes šeimininkai užuot statę ten namą, pasinaudojo patraukliu pasiūlymu ir įsigijo jau pastatytą sodybą netoliese.
„Su sklypu viskas gerai, yra paruoštas detalusis planas, gauti statybos leidimai, tiesiog šeimininkai nusprendė, kad labiau apsimoka nusipirkti visą sodybą, nei statyti naują“, – DELFI teigia vyras.
Vidutiniškai Papėje 1 aras namų valdos sklypo, kuris yra 300 metrų nutolęs nuo jūros, kainuoja maždaug 400 eurų. Lietuvoje analogiškų sklypų kainos prasideda nuo 700 eurų už arą.
Vis dėlto, R. Pletetas įžvelgia galimą apgaulę. Neseniai Latvijoje buvo sugriežtintos statybų pajūryje sąlygos.
„Reikia patikrinti ar tikrai galima statyti. Kiek žinau, vis yra įvedami papildomi apribojimai, nes lietuviams tas gamtos kampelis yra vis patrauklesnis, o latviai nėra linkę jo urbanizuoti. Sunku prognozuoti, ar tos leistinos statybos kažkada išvis įvyks“, – svarsto „Ober-Haus“ generalinis direktorius.
Siūlo pirkti lietuviams
Daugumą sklypų ir sodybų Latvijos miestelyje Papėje pardavinėjantys lietuviai stengiasi juos parduoti lietuviams. Skelbimai talpinami Lietuvos skelbimų puslapiuose. R. Pleteras pasakoja, kad taip yra, nes Papė yra prie Lietuvos sienos ir latviams nėra įdomi.
„Dauguma latvių savo sodybas statosi šalia Rygos ir kurortinių miestų, tokių kaip Jūrmala. Vietos kaip Papė jiems nėra įdomios. Daug kas priklauso nuo infrastruktūros, pavyzdžiui, norint nuvažiuoti į Papę tenka keliolika kilometrų važiuoti žvyrkeliu. Pats miestelis mažai apgyvendintas, be sanatorijų, paplūdimiuose nėra gelbėtojų postų. Tai nėra lygu Palangai arba Jūrmalai“, – sako R. Pleteras.
Latvijoje mažiau gyventojų, be to, didžioji dalis jų ir taip gyvena prie jūros, sostinėje Rygoje. Todėl Latvijos pajūryje yra nemažai apleistų vietovių. Būtent vienoje iš tokių – Papėje – būsto Lietuvos pajūryje neįperkantys lietuviai pradėjo statytis savo sodybas.
Daugiau gyventojų - daugiau skelbimų
Papėje gyvenantys lietuviai nemato jokių masinių išsikėlimų ženklų ir vis atsirandančius skelbimus apie parduodamą NT vertina ramiai.
Paskambinus vienu skelbime nurodytu numeriu atsiliepęs vyras paaiškino, kad sodybą parduoda nes išsikrausto iš Lietuvos ir negalės ten leisti savo atostogų.
„Visą laiką yra tam tikras sodybų ir sklypų skaičius, kurie yra parduodami. Taip, kad dabar parduodama daugiau, tikrai nėra“, – DELFI pasakojo vyras.
R. Pleteras aiškina, kad skelbimų daugėja iš dalies natūraliai, nes auga žmonių turinčių NT Papėje.
„Jeigu krašte įsikuria naujakuriai, nekilnojamojo turto rinka tampa aktyvesnė. Jeigu, tarkime, yra kokie 3 namai, vargu ar kažkas pardavinės juos. Bet jeigu yra 30 ar 300 namų, tai atitinkamai didėja tikimybė, kad kai kurie namai atsiras skelbimų puslapiuose“, – teigia R. Pleteras.
Vis dėlto, sugriežtinus statybų leidimus dalis sklypus Latvijoje turinčių tautiečių veikiausiai nuspręs juos parduoti ir pirkti jau stovinčias sodybas arba išvis išsikraustyti iš Latvijos pajūrio.
Papėje parduodami ne tik sklypai, bet ir namai, sodybos, butai. Statomo naujame kvartale blokuoto namo kvadratinio metro kaina siekia kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų, sodybų kvadratinio metro kaina – šiek tiek didesnė. Parduodamų butų kvadratinio metro kaina gali siekti ir 2 tūkst. eurų.
