Mažiau neužimtos biurų erdvės yra tik Berlyne, Ciuriche, Ženevoje ir Miunchene. Prognozuojama, kad ateityje Vilniuje laisvos biurų erdvės daugės, tačiau jos ir toliau bus bene mažiausiai Europoje, rašoma tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ pranešime spaudai.

Bendrovės duomenimis, 2015 m. pabaigoje Vilniuje buvo 2,9 proc. neužimtų biurų ir pagal šį rodiklį Lietuvos sostinė užėmė 1 vietą tarp didžiųjų Europos miestų.

2016 m. pabaigoje Vilniuje vidutinė vakansija (laisva biurų erdvė) siekė 4,8 proc. – 3,5 proc. A klasės ir 5,5 proc. B klasės biurų pastatuose. 2017 m. pradžioje sostinėje vakansija pasiekė 5,6 proc. – 3,4 proc. A klasės ir 6,8 proc. B klasės biurų.

Pasak „Newsec“ Tarpininkavimo paslaugų grupės vadovės Jurgitos Šilaikytės, Vilniuje biurų rinkos pasiūlos ir paklausos santykis šiuo metu yra sveikas bei subalansuotas.

„Pernai Vilniuje biuro ploto buvo išnuomota apie 72 tūkst. kv. m, o vidutinis atidarytų biurų pastatų užimtumo rodiklis atidarymo metu buvo labai aukštas ir siekė apie 70 proc.

Metų pabaigoje vidutinis visų modernių biurų neišnuomoto ploto lygis siekė 4,8 proc. Palyginimui, brandžiose Europos rinkose sveiku rodikliu laikoma iki 7–8 proc. vakansija.

Šiais ir ateinančiais metais Vilniaus biurų rinka dar pasipildys apie 140 000 kv. m naujo biurų ploto. Iš planuojamos naujos pasiūlos net apie 68 proc. turėtų sudaryti A klasės biurai.

Dėl to prognozuojama, kad biurų vakansija turėtų nuosekliai augti, nuomininkai turės didesnę pasirinkimo galimybę, tačiau laisvos biurų erdvės pertekliaus nebus – jau dabar daugelis nuomininkų sudarę išankstines nuomos sutartis su statomų biurų savininkais“, – teigia J. Šilaikytė.

„Newsec“ atstovės teigimu, mažą vakansiją kituose Europos miestuose lemia ekonomikos ypatumai: vos 2,8 proc. laisvos biuro erdvės turinčiame Berlyne ekonominis regiono augimas didina biurų paklausą, tačiau pasiūla išlieka ribota.

Panaši situacija ir Ciuriche: čia laisvo biurų ploto tėra 2,9 proc., verslo plėtra skatina įmones keltis į modernius biurus. Miunchene didelė biurų paklausa taip pat susiformavo dėl stiprios ekonomikos, o pernai pasietas 4,2 proc. vakansijų rodiklis yra mažiausias per paskutinius 15 metų.

Daugiausiai neužimtos biurų vietos yra Varšuvoje – net 15 proc. Laisvos vietos taip pat daug Amsterdame (13,6 %) ir Helsinkyje (13,5 %).

Varšuvoje 2015 m. biurų erdvės pasiūla siekė rekordinius 660 000 kv. m, o pernai ją papildė dar daugiau nei 410 000 kv. m naujo ploto. Šio ploto nebuvo spėta išnuomoti, todėl užfiksuotas dramatiškas vakansijos augimas. Istoriškai aukštas Amsterdamo vakansijos rodiklis palaipsniui vis mažėja – laisvų biuro plotų nuomą skatina ekonomikos augimas.

Helsinkio centre vakansijos rodiklis pernai kilo, už jo ribų – krito, tą lėmė aukštos biurų nuomos kainos centre ir įmonių teikiama pirmenybė mažesnio ploto biurams.

Naujausi duomenys apie biurų vakansiją paskelbti kompanijos „BNP Paribas Real Estate“ atliktoje analizėje „European Office Market“ ir „Newsec“ 2017 m. I ketv. Vilniaus biurų rinkos apžvalgoje. „Newsec“ yra oficiali tyrimą atlikusios „BNP Paribas Real Estate“ aljanso narė.

„Newsec“ yra tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė, veikianti Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse bei teikianti plataus spektro paslaugas. Įmonė tarpininkauja investicijų į nekilnojamąjį turtą sandoriuose, teikia nekilnojamojo turto valdymo paslaugas, tarpininkauja nuomojant ir parduodant komercinį turtą, atstovauja klientų interesus vystant naujus ar plėtojant esamus projektus.

Bendrovė tai pat atlieka rinkos tyrimus ir analizę, teikia licencijuotas turto ir verslo vertinimo paslaugas. „Newsec“ ekspertai dirba remdamiesi RICS (Royal Institution of Chartered Surveyors) standartais ir laikosi tokių nustatytų darbo principų kaip skaidrumas, atskaitomybė, tęstinumas ir stabilumas.

Bendrovė taip pat yra BNP Paribas Real Estate aljanso narė. Bendrovė šiuo metu vienija 33 biurus Šiaurės Europoje, kuriuose dirba daugiau nei 1000 darbuotojų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)