Šiuo metu Vilniaus dešiniojo Neries kranto dalis tarp Konstitucijos prospekto ir Baltojo tilto yra nesutvarkyta. Sklype, kuriame planuojamas statyti daugiafunkcinis centras, šiandien nutrūksta pėsčiųjų ir dviračių takai. Čia sunku praeiti nuo Baltojo tilto link Europos aikštės bei nuo Nacionalinės dailės galerijos iki Šv. Rapolo bažnyčios.

Multifunkcinio centro apatiniuose aukštuose planuojama įrengti atvirą visuomenei per 30-ies metrų aukščio atriumą. Jis pratęs dabar Konstitucijos prospekte esančią požeminę perėją.

Šia originalia viešąja erdve bus ne tik patogiau pasiekti abi prospekto puses, tačiau, pagal architektų viziją, bus galima rengti ir viešus renginius ar praeivių dėmesį atkreipiančias parodas. Tobulindami pastato formas projektuotojai siekė suformuoti trūkstamą architektūrinės kalvos silueto dalį ir aiškiai išreikšti pietinį jos šlaitą.

„Kartelė, kurią mums, projekto vystytojams, iškelia šie Danielio Libeskindo studijos projektiniai pasiūlymai, yra aukštai. Esame pasirengę įgyvendini techniškai sudėtingas architektų idėjas, tikime, kad projektas taps vienu iš Vilniaus simbolių“, – sako „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis.

Multifunkciniame centre Konstitucijos pr. 18B planuojama įrengti apie tūkstančio darbo vietų verslo centrą bei vieną pirmųjų pasaulyje naujai gyvenimo būdo viešbučių koncepcijai atstovaujantį „Radisson RED“.

Kol kas vienintelis šios koncepcijos viešbutis veikia Briuselyje, tačiau „Radisson RED prekės ženklą kurianti viena didžiausių pasaulyje viešbučių grupių „Carlson Rezidor Hotel Group“ vėliau planuoja įrengti apie 60 tokių viešbučių visame pasaulyje.

„Studio Libeskind” architektai teisę projektuoti multifunkcinį verslo ir viešbučio centrą laimėjo praėjusiais metais įvykusiame tarptautiniame konkurse, kurį rengė Vilniaus miesto Savivaldybė, Lietuvos architektų sąjunga bei „Lords LB Asset Management”.

Šiuo metu galiojantys miesto planavimo dokumentai įpareigoja, kad toje vietoje esantis statinys turi atitikti papildomus reikalavimus. Aukštesni nei 35 metrų pastatai, anot miesto bendrojo plano, numatytame sklype leistini tik tuomet, kai jie atitinka deklaruojamą viešąjį interesą, esant ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui. Jiems taip pat būtinas savivaldybės tarybos pritarimas.

Pasak M. Žemaičio, rengiant projektinius pasiūlymus vystytojas ir architektai atsižvelgė į ICOMOS paveldo apsaugos specialistų bei VGTU mokslininkų urbanistines studijas, taip pat parengė reikiamus pagrindimus. Anot jo, architektas Danielis Libeskindas yra pasirengęs atvykti į Vilnių pristatyti jau konkrečius projektinius pasiūlymus visuomenei ir savivaldybės tarybos nariams bei specialistams. „Lords LB Asset Management“ Vilniaus savivaldybei jau pateikė prašymus pradėti reikiamas teisines procedūras.

„Esame įgyvendinę visus Vilniaus m. savivaldybės iškeltus procedūrinius reikalavimus ir įteikę dokumentus. Laukiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos palaiminimo tam, kad galėtume darbus tęsti toliau“, – teigia M. Žemaitis.

D. Libeskind yra vienas žymiausių pasaulio architektų. Tarp garsiausių jo darbų – Žydų muziejus Berlyne, Metropoliteno universiteto Doktorantūros centras Londone, M. Volio centras Barlano universitete Tel Avive. 2003 m. D. Libeskind tapo vyriausiuoju Niujorko Pasaulio Prekybos Centro atstatymo architektu.

„Lords LB Asset Management“ yra Lietuvos bankas licencijuota investicijų valdymo bendrovė, nuo 2008 m. teikianti paslaugas instituciniams ir privatiems investuotojams. Iš viso „Lords LB Asset Management“ valdo 13 fondų: 8 nekilnojamojo turto fondus, 3 privataus kapitalo fondus ir 2 energetikos ir infrastruktūros fondus. Bendra fondų valdomo turto vertė 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje siekė 310 mln. eurų. „Lords LB Asset Management“ veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko, audituojama „PwC“ ir „KPMG“. Bendrovės fondų depozitoriumai yra SEB ir „Swedbank“ bankai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (98)