Daug klausimų kelia gyvenviečių urbanizavimo planai, tačiau specialistai neslepia – gyvenvietės ir toliau sparčiai augs. Didžiulė paklausa jau išaugino naują nekilnojamo turto (NT) burbulą. Tačiau vis brangstantys butai ir kotedžai toliau graibstomi.

Kelių problema

Senosios Giraitės gyventojai į užvirusias ir jau ne vienerius metus vykstančias statybas žiūri susiėmę už galvų. Beje, toms statyboms galo nematyti.

„Žmonėms skaudžiausias yra statybų laikotarpis, nes jis nėra trumpas – transportas, statybos, krovininės mašinos, keliai. Bet tai yra neišvengiama. Tai neišvengiama bet kuriame mieste. Nori nenori reikia su tuo susitaikyti, nes juk nepastatomas namas per savaitę“, - sako Jurgita Kalvinskaitė, Kauno rajono savivakdybės vyriausioji architektė.

Sunkiasvorės mašinos tiesiogine to žodžio prasme laužo kelius. Iš statybviečių purvas nešamas ant pagrindinių kelių, kurio statytojai nuvalyti tikrai neskuba.

„Čia yra keli niuansai. Tai yra viena vystytojo atsakomybė ir jis turi įvertinti. Tai vienas dalykas. Infrastruktūra yra pakankamai didelė problema ne tik čia, bet ir visos respublikos mastu. Siekiamybė būtų, kad pirma sukuriame infrastruktūra, tada vystomas projektas. Kartais tai pavyksta. Tokia yra mūsų siekiamybė“, - sako Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.

Vis augantis gyventojų skaičius neišvengiamai didina transporto srautus. Gyventojai itin pasipiktino, kai buvo uždarytas senasis išvažiavimas į greitkelį. Dabar teliko vienintelė jungtis ties „Lukoil“ degaline. Rytais čia nusidriekia didžiulės spūstys.

Vakare kemšasi magistralė ties apsisukimu. Panašu, kad artimiausiu metu gyventojai galės pasiekti Giraitę ir Vijūkus A. Šapokos gatve, kuri šiuo metu labiau primena purvo vonias. Tiesa, atidarius naująjį Giraitės darželį dalis gatvės buvo išasfaltuota.

Porą kilometrų iki „Via Balticos“ žadama išasfaltuoti dar šiemet. Biurokratinių problemų kilo, nes čia ribojasi Kauno miesto ir rajono teritorijos. Tačiau visus klausimus žadama išspręsti dar šiemet.

Valstybės politika

Šiose apylinkėse statoma viskas – daugiabučiai, dvibučiai, kotedžai, nuosavi namai. Tiesa, atrodo, kad nuosavų namų šiose apylinkėse jau greitai bus mažuma, nes dar laisvuose sklypuose dygsta sublokuoti kotedžai.

Didžiulis daugiabučių kvartalas jau kyla Topolių gatvėje. Socialiniuose tinkluose vietos gyventojai piktinasi, kad čia buvo numatyta statyti nuosavus namus. M. Kruopis teigia, kad šioje teritorijoje ir buvo numatyta statyti daugiabučius.

„Problema kita – problema galbūt valstybės politikoje. Mūsų tikslas, kad plėtra būtų nuosekli, o ne chaotiška. Kaip vyksta dabar? Kad pasakyčiau savo nuomonę, turėčiau pasakyti, kaip viskas vyko prieš tai. Ne veltui užsimenu, kad prieš eilę metų buvo atlikti veiksmai, kurie sudarė prielaidas tokiai plėtrai.

Statyba ir teritorijų planavimas yra toks dalykas, kurie nevyksta vieną dieną. Jei įvyksta kažkoks teisinis reguliavimas, vėliau tai ištaisyti labai sudėtinga. Jei tuo metu teisinė bazė leido atsirasti tokiems dariniams, tai leido. Statybų sritis yra ta sritis, kur teisės aktai keičiasi dažniausiai. Problemų ten, kur plėtra, yra visada ir visur“, - sako M. Kruopis.

„Plėtra ten buvo ir bus. Pakaunės teritorijos patrauklios – miestas šalia, infrastruktūra yra. Tai žmonėms patogi teritorija“, - sako J. Kalvinskaitė.

Tuo tarpu NT vystytojai nesnaudžia ir puikiai naudojasi įstatymų spraga – naujuose rajonuose daugiabučiai ėmė maišytis su nuosavais namais.

„Tokia mūsų teisinė bazė ir realybė. Jeigu aš blokuoju 10 vienbučių, tai yra blokuoti vienbučiai. Bet jei daugiau būtų viename tūryje, tai jau daugiabutis. Tai aš jau iškėliau Aplinkos ministerijoje klausimą, kuo tai skiriasi? Jei statoma į viršų tai daugiabutis, o jei tą patį guldau ant žemės, tai jau vienbutis-dvibutis. Viskas vyksta žiūrint ne į kokybę, o į kiekybę – kad viskas vyktų kuo greičiau, kad būtų kuo daugiau. Kaip konvejeris. Štai to ir pasekmė“, - sako J. Kalvinskaitė.

„Tokių statinių vizualinė tarša yra didesnė nei didinat aukštingumą. Šiai dienai šių rajonų plėtra yra ne tokia, kokią ją matytų savivaldybė, bet tai priklauso ne nuo mūsų ir to sureguliuoti mes negalime. Tai valstybės politika“, - pritaria M. Kruopis.

Kaina peržengė ribas?

Be paklausos nebūtų ir pasiūlos. Tokia formulė galioja pakaunėje. O tai jau kelia naują NT kainų burbulą. Tokią išvadą daro Kauno rajono savivaldybės atstovai.

Kad kainos kyla ir kyla gana sparčiai patvirtina ir NT agentūros.

„OberHaus“ Kauno padalinio vadovas Saulius Umbrasas skaičiuoja, kad kvadrato kaina per pastarąjį pusmetį pakilo vidutiniškai 100 eurų. Tai reiškia, kad 70 kv. metrų būstas pabrango 7 tūkst. eurų.

NT agentūros „011” atstovas Mantas Jaruševičius teigia, kad pakaunėje už kvadratinį metrą prašoma iki 1 tūkst. eurų. Kauno mieste – nuo 1 tūkst. Prestižinėse Kauno vietose kvadrato kaina jau šokteli iki 3 tūkst. eurų.

Šiuo metu statytojų koncentracija Giraitėje, Vijūkuose ir Užliedžiuose – itin didelė. Specialistai prognozuoja, kad didelė konkurencija tarp NT vystytojų turėtų stabdyti kainų augimą.

„Ateina stabilizavomosi laikas, nes pasiūla labai didelė, vystytojų labai daug. Manau, kad artimiausiu laiku kainos nustos didėti“, - DELFI teigė M. Jaruševičius.

„Brangsta pati statyba. Tai faktas. Tačiau brangimas yra objektyvus – didėja darbo užmokestis, jis nuolat kyla. Trūksta darbo jėgos, o norint ją pritraukti vėl reikia daugiau mokėti. Medžiagų kainos lieka tame pačiame lygyje.

Dar vienas momentas, kad išaugo tokių objektų paklausa. Jei paklausa išauga, o pasiūla nespėja vytis tai faktas, kad kaina šiek tiek didės. Norinčių įsigyti yra ir tai kilstelėjo kainą. Tačiau nebuvo taip, kad vieną dieną sugalvojo ir pakėlė kainą.

Tai nusistovėjo per pusmetį. Galiu pasakyti pavyzdį. Mūsų vieni klientai norėjo statyti objektą ir prieš pusantrų metų suskaičiavo vieną kainą ir žadėjo vienomis pardavinėti ir nuomoti plotus. Tačiau kai paskaičiavo dabar, sako sorry, bet senos kainos negalioja. Stipriai išbrango darbo jėga“, - sako S. Umbrasas.