Vilnietė Kristina (vardas pakeistas – red.), norėdama įspėti visus nuomotojus, pasidalijo savo nemalonia istorija, nutikusia su nuomininke.

„Susidaro įspūdis, kad žmogus keliauja iš buto į butą, ir kaip per vieną dieną atsikraustė, taip ir išsikraustė“, – trumpai situaciją apibūdino pašnekovė.

Pasakojo įvairias istorijas

Kristina pasakojo, kad sostinės centre turi dviejų kambarių butą. Kurį laiką jame gyveno pati, tačiau vėliau persikrausčiusi sugalvojo išnuomoti.

„Per brokerius susiradau nuomininkę. Konkurencijos didelės nebuvo: vieniems reikia tuščio buto, kitam trūksta lovos ar dar ko. Atėjo ji, sako, kad viskas man čia tinka. Butas su baldais, trūko tik vienos miegamosios lovos“, – pasakojo buto savininkė.

Į butą nuomininkė įsikraustė su dviem mergaitėm, per daugiau nei pusmetį, kol moteris gyveno Kristinos bute, gimė dar ir trečias vaikas.

„Ji man pasakojo, kad vyras yra, bet dirba Norvegijoje, turi grįžti, atseit išvyko uždarbiauti“, – prisiminė buto savininkė.

Nuomininkei įsikrausčius netrukus prasidėjo ir bėdos: vaikus auginanti moteris pradėjo vilkinti nuomos mokėjimą, vėluoti.

„Turėdavau nuolat priminti, kad reikia susimokėti. Prasidėjo istorijos. Pasakojo, kaip dabar sužinojau, kad netiesa, tokius dalyku kaip, kad jos mama vėžiu susirgo, vyras Norvegijoje kitą moterį susirado, paliko su vaikais. Vieną dieną praėjusios vasaros viduryje pasakiau, kad man jau nebeįdomios jos istorijos: visi mes turime savo problemų. Pasakiau, kad aš pati turiu ką išlaikyti ir negaliu sau leisti išlaikyti jos. Pasakiau, kad jei esi nemoki, tai išsikraustyk“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, griežtai pakalbėjus su nuomininke ši pradėjo vėl kokius tris mėnesius tvarkingai mokėti nuomą.

Dingo per dieną, bet ir su daiktais

Kristina prisiminė, kaip gruodžio mėnesį atvyko pasiimti pinigų iš nuomininkės.

„Ji man duoda tik už komunalines. Sakau, palauk, o kur už nuomą. Ji sako, kad nori pranešti, jog už mėnesio išsikrausto. Sakau, gerai, kai pridavinėsi butą, tai mėnesio nuomos dydžio užstatą grąžinsiu, bet dabar turi susimokėti, nes tas užstatas skirtas, kad nebūtų butui padaryta žala“, – kalbėjo sostinės gyventoja.

Nuomos nesulaukusi moteris su nuomininke susitarė, kad ši butą paliks sausio 20 d., perduos raktus.

„Sausio 8 d. vėlyvą vakarą tik iš kaimynų sužinojau, kad ji jau išsikraustė. Raktų nepaliko. Bandžiau skambinti porą savaičių, nekėlė. Vėliau radau raktus įmestus, o durys visos paliktos atrakintos“, – atviravo buto sostinės centre savininkė.

Rastas bute vaizdas nuomotojai atėmė žadą: tapetai nuplėšyti, kai kurie daiktai išsinešti: „Net iki tokio lygio, kad dušo kabinos žarna su galvute išsukta, paimti sieniniai laikrodžiai, kur tikrai nesitikėjau, kad kas nors gali imti tokius dalykus“.

Savo bute Kristina pasigedo ir tepalinio radiatoriaus, žurnalų stalelio, svetainės sofos.

„Sofos vietoje pastatyta kažkokia kita sulūžusi sofa, kad net pačiai sėdėti ant jos nejauku“, – pridėjo moteris.

Pasak Kristinos, su išsikrausčiusia nuomininke jai ir toliau nepavyksta susisiekti. Moteris jau susitaikiusi su situacija, kad nuostolius jai teks prisiimti pačiai, o juk butui ir naujo remonto reikės.

„Net virtuvės baldų dureles išsuko ir pradangino. Sakė man, kad jai taip gražiau, padėjo neva miegamajame ant spintos. Nieko neradau“, – ko dar pasigedo bute, pasakojo vilnietė.

Kristina dėl susidariusios situacijos pabandė susisiekti su brokerius, kuris padėjo surasti nuomininkę ir jam buvo sumokėtas vieno nuomos dydžio mokestis už paslaugą.

„Pasirodo, jis jau nebedirba toje įmonėje ir niekas nenori prisiimti atsakomybės. Kyla klausimas, ar agentūros čia neneša jokios atsakomybės, juk nuomininką tai surado jie“, – svarstė pašnekovė.

Rekomenduoja nepamiršti svarbiausių dalykų

Nekilnojamojo turto brokerių bendrovės „Capital Centras“ vadovas Mantas Mikočiūnas teigė, kad nuomos rinkoje iš tiesų egzistuoja pasimetimas, kur daug kas nežino, kas, už ką turėtų mokėti komisinį mokestį brokeriui.

„Be to, rinkoje tikrai yra nemaža dalis brokerių, vadinami „juodieji brokeriai“, kurie laksto per nuomos objektus, ir sako nuomotojams, jūs nemokėkite, mes paimsime iš nuomininko, bet dėl to ir gimsta tokie atvejai, kai nėra atstovaujami buto savininko interesai: brokeriai neatsako nei už sutartį, nei labai stengiasi ją gerai paruošti. Tokiam brokeriui svarbu pasiimti kelis šimtus eurų tarpininkavimo mokestį ir dėti į kojas“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, visai kitokia situacija yra, kai brokeris iš tiesų atstovauja savininko interesams ir stengiasi, kad klientas gautų ne tik naudą, bet būtų apdraustas ir nuo visų netikėtų atvejų.

„Pirmiausiai, turi būti tinkamai paruošti dokumentai, kurie turi apdrausti buto savininką nuo įvairiausių galimų atvejų. Pavyzdžiui, dėl tų pačių bute esančių daiktų. Dažnai pasirašomas formalus raštas, nedalyvaujant šios srities profesionalas, kur užfiksuojama tik kaina ir atsiskaitymo diena, bet nėra perdavimo-priėmimo akto, kuriame matytųsi, kokios būklės buvo perduotas butas, su kokiais daiktais ir kokie gali įvykti nenumatyti atvejai“, – pasakojo M. Mikočiūnas.

Būsto būklės užfiksavimas dokumentuose, specialisto teigimu, veikia ir kaip prevencinė priemonė: nuomininkas susipažįsta su pasekmėmis, jei kažkas nutiks negero.

„Be to, įrodyti, kad kažkoks daiktas bute buvo ir kad priklausė savininkui yra labai nesudėtinga, kai yra perdavimo-priėmimo aktas“, – pridėjo pašnekovas.

Pasiteiravus, kaip brokeriai pasirūpina, kad nuomotojui surastas nuomininkas tikrai mokės nuomą, „Capital Centro“ vadovas teigė, kad vis labiau populiarėja praktika, kai iš potencialaus nuomotojo prašoma rekomendacijos, kurią būtų parašę buvę būsto savininkai.

„Prašoma rekomendacijų, kartais net to paties darbdavio, jei tai žmogui yra pirmasis nuomos objektas. Jei nuomininkas vengia tokių dalykų ar pradeda sakyti, kodėl turėtų tai daryti, jau užsidega raudona spalva ir įtarimas, kad kažkas ne taip“, – tęsė nuomos ekspertas.

Į klausimą, ar nuomos mokėjimo vėlavimas ar vengimas yra dažnas reiškinys, M. Mikočiūnas atsakė, kad tai priklauso nuo būsto klasės: kalbant apie pakankamai pigius būstus (100-300 eurų nuoma), tokie atvejai gana dažni, tačiau didėjant nuomos sumoms tokios situacijos pasitaiko rečiau.

„Bet iš kitos pusės, kuo didesnis nuomos mokestis, tuo vėlavimas ar nemokėjimas skaudžiau atsiliepia būsto savininkui“, – pridėjo pašnekovas.

Primena apie mokesčius nuomotojams

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai verslo liudijimus būsto nuomai buvo įsigiję 7 198 gyventojai. Už verslo liudijimus sumokėta 1,567 mln. eurų.

Per šių metų sausį verslo liudijimus jau įsigijo 4 553 gyventojai.

VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pažymėjo, kad paslaugą galima teikti ir neįsigijus verslo liudijimo.

„Tokiu atveju metams pasibaigus gyventojui privalu deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį“, – priminė ji.

VMI specialistė kartu pastebėjo, kad paskutiniais metais auga gyventojų skaičius, kurie renkasi būdą deklaruoti pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto nuomos.

Už 2015 m. tokias pajamas deklaravo beveik 54 tūkst. gyventojų. Deklaruota apie 168 mln. eurų iš šios veiklos. 2014 m. tokias pajamas deklaravo 52 tūkst. gyventojų (149 mln. eurų gautų pajamų), 2013 m. – 46,5 tūkst. gyventojų (123 mln. eurų pajamų).

2016 m. duomenis VMI paskelbs pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijai (po gegužės 1 d.).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (389)