Investuotojų akiratyje pirmiausia bus verslo biurų pastatai ir viešbučiai, prognozuoja „Orion“ investicinės bankininkystės specialistai.
„Skaičiuojama, kad iki 2018 m. pabaigos vien Vilniuje rinkai bus pasiūlyta apie 150 000 kv.m ploto naujai pastatytuose verslo centruose. Vien šiais metais turėtų būti baigti 15 projektų su maždaug 80 000 kv.m ploto. Panašios tendencijos matomos ir Kaune, kur 2017 m. turėtų būti įgyvendinti 8 nauji projektai, o biurų rinką pasipildys beveik 40 000 kv. m plotu“, – skaičiuoja „Orion“ vadovas Alius Jakubėlis.
Investicinės bankininkystės specialistas atkreipia dėmesį, kad daugelį naujų komercinio NT objektų vystančios bendrovės kartu įgyvendina ir daugelį kitų projektų arba jų pagrindinė veikla yra nesusijusi su NT vystymu.
„Nauji verslo centrai joms yra galimybė sukurti papildomą vertę, sėkmingai parduoti jau pastatytą objektą finansiniams investuotojams ir imtis naujų NT projektų įgyvendinimo arba, reikalui esant, nukreipti gautas lėšas į visai kitus verslus. Tokių pavyzdžių, tiesa, kol kas dar nedidelio masto, pastaraisiais metais jau matome“, – sako A. Jakubėlis.
2014 m. švedų „Nordic and Baltic Property Group“ įsigijo verslo centrą „Trio“, 2015 m. ta pati švedų investicinė bendrovė nupirko „Business Centre One“, o šių metų pradžioje pranešta, kad „Baltic Horizon Fund“ iš „YIT Kausta“ už 14,6 mln. eurų įsigijo vieną iš verslo centro „Duetto“ pastatų.
Pasak A. Jakubėlio, verslo centrų pasiūlą investuotojams gali padidinti ir tai, kad dalis anksčiau į komercinį NT Lietuvoje investavusių fondų pagal savo strategiją jau gali pradėti pardavinėti portfelį.
„Aktyviai dirbame ir su Lietuvos, ir su užsienio investiciniais fondais ir matome, kad patrauklių komercinių objektų – verslo centrų, industrinio turto, prekybos centrų – poreikis auga“, – sako A. Jakubėlis.
„Nors sparčios komercinio nekilnojamojo turto statybos paskatino diskusijas apie galimą paklausos trūkumą, užsienio investuotojams padidėjusi objektų pasiūla ir, svarbiausia, jų išaugusi koncentracija yra patraukli.
Žvelgiant iš finansinio investuotojo perspektyvos, yra kur kas patogiau įsigyti kelis objektus vienoje šalyje ar viename mieste – dėl nedidelės pasiūlos iki šiol Lietuvoje to praktiškai nebuvo galima padaryti“, – pažymi „Orion“ vadovas.
„Orion“ investicinės bankininkystės specialistai skaičiuoja, kad investicijų į biurų pastatus Vilniuje grąža, priklausomai nuo pastato klasės, šiuo metu gali siekti apie 6-8 proc.
„Palyginus su Skandinavijos rinkomis, kur šis segmentas duoda 3-4 proc. grąžą, tai geras rezultatas, galintis pritraukti naujų institucinių investuotojų iš Norvegijos ir Švedijos“, – perspektyvas vertina A. Jakubėlis.
Antrasis komercinio NT segmentas, artimiausiu metu pritrauksiantis investuotojų dėmesį Lietuvoje, kaip teigia „Orion“ investicinės bankininkystės specialistai, yra viešbučiai.
Šiuo metu Vilniuje jau statomi ar planuojami 11 naujų viešbučių, kartu turėsiančiu apie 2000 kambarių.
„Tai sparčiai augantis segmentas, kurio rezultatai lenkia kaimyninių šalių sostines. Iš esmės tik Vilnius šiuo metu Baltijos šalyse turi viešbučių rinkos augimo perspektyvą, tad investicinių sandorių šiame segmente galima tikėtis ne vieno“, – sako „Orion“ vadovas.
Investuotojų susidomėjimą viešbučiais rodo ir pastarųjų metų sandoriai – „Linstow“ pardavė „Park Inn“ viešbučius Vilniuje ir Klaipėdoje, „Lords LB“ fondas įsigijo „Comfort hotel“ viešbutį Vilniuje.
„Dauguma statomų naujų viešbučių priklausys didžiausiems pasauliniams tinklams, tad jų vertė ir patrauklumas investuotojams bus dar didesnis“, – sako A.Jakubėlis, kaip pavyzdį nurodydamas 2016 m. Taline įvykusį sandorį. Birželį pirmąjį „Hilton“ viešbutį Baltijos šalyse atidariusi „Olympic Entertainment Group“ po mėnesio pardavė jį „East Capital“ fondui už 48 mln. eurų. Iš sandorio OEG paskelbė uždirbusi 17 mln. eurų.
„Manau, Vilniuje iki 2020 metų išvysime ne vieną panašaus dydžio sandorį“, – prognozuoja „Orion“ vadovas A. Jakubėlis.
