Į DELFI kreipęsi skaitytojas Antanas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad jam trūko kantrybė dėl „valstybinio reketo“.

„Pasinaudoję banko paskola su žmona nusipirkome namų valdos sklypą Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje esančiame kaime. Už namų valdos sklypą sumokėjome už kiek daugiau nei 14 tūkst. Eur. Keista, tačiau Registrų centro (RC) išraše sklypas įvertintas 56,1 tūkst. Eur vidutine rinkos kaina.

RC parašiau prašymą paaiškinti, kodėl sklypas įvertintas 3,8 karto brangiau, negu parduodamas rinkoje. Patikėkite, iki prašymo priėmimo, centro darbuotojai bendravo net nenorėdami išklausyti mano nuomonės, kaip su nieko neišmanančio jų darbe.

Svarbiausia, kad metinis žemės mokestis, kurį privalėsiu sumokėti (buvau nuvykęs ir išsiaiškinau Valstybinėje mokesčių inspekcijoje) mokamas nuo RC nustatytos vidutinės rinkos kainos sumos. Tikras valstybinis reketas“, – piktinosi vyriškis.

Jis perdavė sklypo įsigijimo ir susirašinėjimo su RC dokumentų kopijas, taip pat nuorodas į NT skelbimus, kuriuose už greta esančius sklypus prašomos mažesnės sumos nei nustatytos masiniu vertinimu.

„Darbuotojas, su kuriuo kalbėjau telefonu, papildomai žodžiu dar paaiškino, kad RC dėl biurokratinės tvarkos negali sumažinti sklypo vertės. Nors pats prisipažino, kad taip neturėtų būti. Juk mes visi mokesčius mokame nuo uždirbtų pinigų, o ne nuo kažkokio papildomai nustatyto dydžio“, – nusivylimo neslėpė skaitytojas.

Jeigu žemės mokestis jam būtų apskaičiuojamas nuo 14 tūkst. Eur (nuo tos sumos, kiek faktiškai kainavo sklypas) už 2017 m. jam susidarytų 86,4 Eur mokesčio suma. Skaičiuojant nuo masinio vertinimo sumos, žemės mokestis būtų 336,6 Eur – t.y. maždaug minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius.

Masinis vertinimas – pigesnis

RC atstovė spaudai Kristina Petrošienė paaiškino, kad masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius.

Vertinant NT masiniu būdu įvertinami visi konkrečioje teritorijoje su panašiu turtu įvykę sandoriai per tam tikrą laikotarpį:
Kristina Petrošienė

„Todėl nustatyta konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė kartais gali skirtis nuo to objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pvz., susitarimas dėl kainos ir pan.“

Atstovė pabrėžė, kad masinis vertinimas vadovaujasi tik Nekilnojamojo turto kadastre ir registre užfiksuotais duomenimis ir neatsižvelgia į konkrečias objekto ypatybes, kurios nėra registro duomenys, tačiau gali turėti įtakos konkretaus objekto vertei.

„Masinio vertinimo būdas Lietuvoje buvo pasirinktas ne tik dėl jo pigumo, greičio ir didelio tikslumo, bet ir todėl, kad nebūtų užkrauta papildoma našta nekilnojamojo turto mokėtojams, kuriems kitu atveju tektų ir mokėti už turto individualų vertinimą, ir dar mokestį.

Individualaus vertinimo metu galima įvertinti didesnį kiekį veiksnių (tiesa, daugelis jų yra gana subjektyvūs, nes skirtingose situacijose gali būti skirtingai traktuojami), todėl konkrečiam vertinimo tikslui galima išgauti didesnį tikslumą. Tačiau tuo pat metu tai yra kur kas brangesnis ir daug laiko reikalaujantis procesas. Palyginimui: masinio vertinimo būdu įvertinti vieną nekilnojamojo turto objektą kainuoja iki 1 Eur, o individualaus vertinimo būdu – per 100 Eur“, – komentavo K. Petrošienė.

Ji paaiškino, kad nesutinkant su masinio vertinimo metu gauta turto verte, mokesčio mokėtojas gali pateikti skundą RC per 3 mėn. nuo mokestinės vertės nustatymo.

Per 2016 m. buvo priimti teigiami sprendimai dėl 19 turto objektų mokestinės vertės patikslinimo, iš jų 2 – dėl žemės sklypų. Iš viso buvo kreiptasi 32 kartus dėl statinių ir sklypų mokestinių verčių patikslinimo.

Nepaisant to, kad RC siūlo užsisakyti individualų vertinimą, DELFI jau rašė apie situaciją, kai žemės savininkas tiesiog nerado nė vieno tai sutinkančio padaryti vertintintojo. NT vertintojai pripažino, kad jie nenori ginčytis su RC, nes jų veikla yra licencijuojama.

Jeigu RC specialistams kyla įtarimų dėl pateiktų nekilnojamojo turto vertintojų išvadų apie, pavyzdžiui, sklypo vertę, kreipiamasi į Turto vertintojų priežiūros tarnybą, pavaldžią Finansų ministerijai. Tarnybos specialistai analizuoja RC pateiktą nekilnojamojo turto vertintojų išvadą. Jei randama pažeidimų, pavyzdžiui, turtas nuvertintas ar pervertintas nepagrįstai, tokiam vertintojui gali būti skirtas papeikimas ar net atimta licencija verstis šia veikla.

Dažnesnių nusiskundimų negirdėjo

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė nepastebėjęs, kad pastaruoju metu masiniu vertinimu nustatytos sklypų vertės turėtų didesnių nuokrypių:
Mindaugas Statulevičius

„Jei kalbėtume apie NT projektų vystytojus, tai jie sklypus dažniausia įsigyja miestuose, urbanizuotose teritorijose, taigi didelių nuokrypių juos vertinant turbūt nebūna. Aišku, būna, kad reikalingas individualus vertinimas ir jis atliekamas.

Tai ypač aktualu buvo prieš 6 m. kai buvo darytas masinis vertinimas ir kai prasidėjo žemės mokesčio mokėjimas nuo rinkos vertės. Kaip žinia, tai visi buvo visi sujudę ir tarp narių buvome darę skaičiavimus, kad NT vertės gerokai kyla.

Tačiau nuo to laiko RC patobulino algoritmus ir sistemas, pagal kurias skaičiuoja. Kita vertus, nors jie turi daug duomenų, bet kiekvieno sklypo tikslios vertės negali pasakyti, nes reali vertė pasimato sudarant sandorį“.

Vis dėlto asociacijos vadovas tikino, kad pastaruoju metu jam neteko girdėti vystytojų nusiskundimų, kad pervertinimai būtų nustatomi dažnai.

„Žinoma, jei žmonės sako, pastebi, tai, matyt, yra tokių dalykų. Bet tai galbūt labiau aktualu kaimiškose vietovėse, neurbanizuotose teritorijose, kur trūksta duomenų tinkamai įvertinti matematinio modelio būdu. Reikia suprasti, kad realybėje situacija gali būti pasikeitusi. Pvz., sklypas apaugęs, apžėlęs, apleistas gali būti, nors ir įvertintas brangiai.

Kas dar svarbu – tai miestų bendrieji planai. Pernai buvo patvirtintas Kauno, dabar rengiasi tvirtinti Vilnius ir Klaipėda. Dėl jų, gali būti nemažai pokyčių. Pvz., keičiamos teritorijų paskirtys, tarkime, anksčiau buvo pramoninė, dabar gali būti gyvenamoji – komercinė. Arba atvirkščiai – atsiranda rekreacinės. Tokie pokyčiai gali keisti sklypo vertę ir dešimtimis kartų“, – aiškino M. Statulevičius.

Jis pripažino, kad valstybės mastu nėra detaliai analizuojama, kiek NT kainos skelbimuose skiriasi nuo faktinių sandorių kainų. Gali būti, kad dalis kainų sumažinama siekiant mažesnių mokesčių. Taigi būtų tikslinga tokį monitoringą vykdyti visos valstybės mastu, nes tai pridėtų skaidrumo.

Skirtingi mokesčio tarifai

Žemės mokestį privalo mokėti jos savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas yra Lietuvoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Žemės mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Konkrečius tarifus nustato kiekviena savivaldybė.

Pvz., Vilniaus rajono savivaldybė nustačiusi tokius žemės mokesčio tarifus 2017 m.: žemės ūkio žemei (kuriai priskiriama ir mėgėjų sodų žemė) – 0,6 proc. žemės mokestinės vertės; apleistai žemei – 2 proc. žemės mokestinės vertės.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiai privačiai žemei nustatyti šie mokesčio tarifai 2017 m.: 4 proc. tarifas nenaudojamiems žemės sklypams ir sklypams, kuriuose stovi statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba; 0,12 proc. žemės mokestinės vertės tarifas visai kitai žemei.

Apskaičiuojant mokėtiną mokestį minėti tarifai taikomi žemės vidutinei rinkos vertei, kurią RC ir nustato masinio vertinimo metu. Mokestinė vertė gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu RC nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 proc.

Individualaus sklypo vertinimo paslaugos kaina priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tačiau ji prasideda maždaug nuo 100 Eur.

Tvirtinant praėjusių metų valstybės biudžetą, buvo planuota, kad 2016 m. bus surinkta 19,4 mln. Eur žemės mokesčio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (239)