OPA jau suprojektavo tris daug vilčių teikiančius namus, kurie buvo pavadinti „Plintu“ (The Plinth), „Šventuoju kryžiumi“ (The Holy Cross) ir „Brutaliuoju namu“ (Casa Brutale). Kartu jie sudaro trilogiją „Terra Matter Trilogy“.
„Plintas“ buvo suprojektuotas kaip kultūros centras Afganistane. „Šventasis kryžius“, jeigu bus pastatytas, turėtų būti maldos namai, o trečiąjį – „Brutalųjį namą“ – ketinama statyti Libane.
Kodėl iš viso turėtų būti įdomu gyventi po žeme?
„CNN Style“ apie ateities architektūrą pasikalbėjo su vienu iš OPA įkūrėjų Laertisu Vassiliou.
– Architektai šiais laikais žvalgosi į gerokai kitokias galimybes ir, pavyzdžiui, projektuoja pastatus po vandeniu, miške, tarsi kybančius ore ir pan. Kas įkvėpė jus nukreipti savo žvilgsnį į požemius?
– Požeminė architektūra egzistuoja nuo Viduramžių ar net dar seniau. Žmonės gyveno olose ir kasė duobes, kad pasistatytų namus. Tai nėra visiškai naujas dalykas. 2006 metais, studijuodamas Atėnų nacionaliniame technikos institute, parašiau mokslinį darbą apie požeminius pastatus.
Būtent tas darbas mane ir įkvėpė susitelkti į vis dar iki galo neištyrinėtas galimybes statyti po žeme. Ir būtent tuomet tinkama galimybė atsirado su Bamijano kultūros centru Afganistane. Norėjau sugrįžti prie ištakų, prie žemės, kad pažiūrėčiau, kas bus. Todėl nuvykau ten ir pristačiau centro projektą, kuris numato pastatą įrengti po žeme, o ne jos paviršiuje.
– Kokie gyvenimo po žeme privalumai?
– Egzistuoja daugybė privalumų, tačiau manau, kad neišnaudojame viso potencialo. Egzistuoja privalumų, susijusių su šilumos izoliacija. Be to, gali būti apsaugotas nuo kenksmingų aplinkos veiksnių, kaip ultravioletiniais spinduliai.
Gyvenimas po žeme yra labai saugus, nebent gyveni seismiškai aktyvioje zonoje. Egzistuoja tas neigiamas žmonių supratimas apie požeminį pasaulį ir su juo siejamą tamsą.
Todėl kalbame apie funkcinę naudą, kuri supriešinama psichologijai.
– Gyvenimas po žeme dažnai siejamas su tamsa ir nykuma. Kokiais elementais siekiate padaryti savo požemines struktūras patrauklesnėmis?
– Žmonės nekenčia požeminės architektūros, nes žmonės esą turėtų gyventi žemės paviršiuje, o ne po žeme. Mano tikslas, kuriant šią trilogiją, buvo priversti žmones persvarstyti savo požiūrį ir pamėgti tokią architektūrą.
„Brutalaus namo“ atveju aš supriešinau brutalų fasadą ir nuostabų vaizdą, tą šviesą, kurią atspindi baseino vanduo, sukuriantis akvariumo pojūtį.
Pakankamas kiekis žaismingos šviesos sukuria atmosferinį ir transcendentinį pojūtį.
– Ar „Šventojo kryžiaus“ koplyčią buvo sunkiau projektuoti nei du kitus pastatus, nes turėjote atsižvelgti į religinius elementus? Kokius religinius elementus įtraukėte?
– Pagrindinis elementas buvo kryžius. Kryžius yra labai populiarus elementas projektuojant bažnyčias, tačiau sukurti fasadą ir organizuoti kryžiaus formos erdvę buvo didelis iššūkis.
Taip pat betone įkomponavau religinius ikonografijos elementus, tačiau visa erdvė yra labai gryna ir visas dėmesys sutelkiamas į atmosferą.
– Jūsų antrasis požeminis projektas – „Brutalusis namas“ – tapo tikra interneto sensacija. Ir projektas galiausiai bus įgyvendintas. Kokių turite su šiuo projektu susijusių naujienų?
– Tai buvo labai įdomi, tačiau negaliu pasakyti, kad labai sklandi kelionė. Mes sunkiai dirbome su spauda, norėdami paprasčiausiai įgyvendinti idėją, o, kad tai ji įvyktų, ji turėjo tapti interneto sensacija.
Todėl savo komandai pasakiau: „Jeigu Kim Kardashian gali susprogdinti internetą savo užpakalio nuotrauka, tuomet mes galime padaryti tą patį įdomia architektūra“. Nuo tada sugalvojome daug naujų projektų ir sulaukėme daug naujų klientų. Todėl mūsų reikalai yra geri.
– Ar jūsų projektai ir aplinkinis kraštovaizdis paremti realia vieta Žemėje ar jūs tiesiog įsivaizdavote paprastą uolą, kai projektavote savo pastatą?
– Įsivaizdavau žadą atimančias uolas prie Egėjo jūros ir graikų salas. Tai labai gražios vietos – su mano pastatu ar be jo.
– Kaip manote, kokią įtaką šis projektas turės žmonėms ir šiuolaikinei architektūrai? Ko norite pasiekti šia savo trilogija?
– Architektūros srityje klientas paprastai susitinka su architektu ir užsako projektą. Tačiau aš iš pradžių suprojektavau pastatą, kuris galėtų atsirasti tam tikrose vietose, o vėliau radau klientą. Tai buvo rizikinga, tačiau suveikė.
Žmonės dabar gali dirbti ir išgarsėti dėl to, ką daro, o ne dėl to, ką padarė kitiems žmonėms ir kompanijoms. Esu matęs daugiau įdomių projektų, atsidūrusių internete, ir labai gražu, kad žmonės siekia savo tikslų.
– Visi trys projektai turi brutalizmo bruožų. Kodėl?
– Man patinka betonas. Nusprendžiau atiduoti duoklę brutalizmui, nes tai buvo labai nuoširdus ir atviras judėjimas, tačiau toliau šia kryptimi neičiau. Man patinka modernizmas, dideli fasadai ir minimalizmas.
