Kodėl pasirinktas toks neįprastas griovimo būdas – jį trupinti ant stogo užkėlus ekskavatorius?
Vietoje studentų – biurų darbuotojai
Praėjo beveik ketvirtis amžiaus, kol pagaliau nuspręsta, ką daryti su ilgus metus niūriai stūksojusiu, sovietmečiu pradėtu, bet taip ir nebaigtu statyti „Respublikos“ viešbučiu.
Vaiduokliu pramintas monolitas keitė savininkus, o šie vis puoselėjo įvairius planus, kaip jį prikelti naujam gyvenimui. Buvo aišku: griovimo darbai kainuos itin daug, o nušluoti šio statinio nuo žemės paviršiaus tiesiog susprogdinant – negalima.
Juk pastatas yra pačiame miesto centre, šalia jo – ne tik prekybos ir pramogų centras „Akropolis“, bet ir Sveikatos mokslų universiteto rūmai, kiek toliau – grotuota įstaiga – Kauno tardymo izoliatorius.
Architektai puoselėjo įvairius planus pastatą atgaivinti ir pritaikyti pagal pirminę paskirtį, šiek tiek rekonstravus vidaus erdves įrengti viešbutį. Viena šių idėjų – įkurti biudžetinį viešbutį Kaune studijuojantiems studentams – buvo gana aktyviai aptariama ir viešojoje erdvėje.
Vis dėlto jai nelemta virsti realybe. Kaip pasakojo vienas buvusių šio pastato valdytojų, nuosavo kapitalo projektui įgyvendinti nebūtų pakakę, reikėjo skolintis lėšų iš banko.
Suprantama, bankininkai paprašė garantijų, kad po rekonstrukcijos čia tikrai apsigyvens studentai. Nepavykus gauti aukštųjų mokyklų garanto, kad miestą tikrai užplūs šimtai, o gal net ir tūkstančiai studentų užsieniečių, paskolos išdavimo procesas užstrigo neribotam laikui.
Ir tik visai neseniai, pernai, šį monstrą nusipirko Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir jo šeimos narių kontroliuojamai „Vičiūnų grupei“ priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Kauno saulėtekis“.
Naujieji savininkai netrukus prakalbo apie savo planus – sovietmečio rudimentą nušluoti nuo žemės paviršiaus ir jo vietoje statyti prabangų biurų kompleksą. Apie pastato rekonstrukcijos galimybes nebuvo užsimenama.
Pasirinko pigiausią pasiūlymą
„Savaitraščio Kaunui“ žiniomis, „Vičiūnų grupė“ skelbė konkursą griovimo darbams atlikti, jame dalyvavo 5 ar 6 bendrovės. Pagaliau buvo pasirinkta prieš trejus metus Panevėžyje įkurta mažoji bendrija „Pastatų griovimas“. Kas lėmė, jog mažai įmonei, kuri iki šiol daugiausia griovė įvairioms žemės ūkio bendrovėms priklausančius statinius, patikėta sunaikinti įspūdingų matmenų gelžbetonio monolitą? Kaip panevėžiečiams pavyko nurungti nemažą patirtį griovimo versle turinčius konkurentus?
„Pastatų griovimo verslas – labai specifinis. Kartais būna ir taip, kad pastatą bendrovė sutinka nugriauti už simbolinį vieno euro mokestį“, – sakė statybų versle dirbančios Kauno įmonės atstovas. Anot pašnekovo, pagrindinė šios fenomenaliai atrodančios situacijos priežastis – griaunant susikaupiantis įspūdingas kiekis statybinio laužo. Jis išrūšiuojamas, atskirtos metalo konstrukcijos keliauja į supirktuves. Betono liekanos specialia įranga sumalamos į skaldą ir vėliau gana pelningai parduodamos. Tai pat panaudojamos ir plytų liekanos, nors jų vertė – gana maža, tačiau ši medžiaga tinka nedideliems keliams tiesti.
Kiek gi „Vičiūnų grupei“ kainuos „Respublikos“ griovimas? Gal iš tiesų darbai atliekami už simbolinį 1 eurą? Stambiausias įmonių grupės akcininkas, Kauno meras V. Matijošaitis, išgirdęs šį klausimą, visos informacijos neatskleidė. „Tikrai ne 1 eurą, šiek tiek daugiau. Supraskite, kainos mes negalime atskleisti, nes ji ypač gera“, – sakė miesto vadovas. Vėliau paaiškėjo: pasiūlyta žemiausia kaina lėmė mažosios bendrijos „Pastatų griovimas“ pergalę konkurse, būtent dėl jos nukonkuruotos kitos įmonės, pretendavusios nugriauti „Respubliką“.
„Pastatą sovietmečiu statė lenkai. Tad statybinių medžiagų čia tikrai negailėta, vien metalo sudėta gana daug. Pardavus jį ir skaldą, susidarysiančią ardant betono konstrukcijas, griovėjams pavyks nemažai uždirbti“, – sakė Kauno meras V. Matijošaitis.
„Griovimo darbus atliekanti mažoji bendrija „Pastatų griovimas“ rūpinasi, kur padėti suskaldytą betoną. Simboliška, kad didžioji dalis „Respublikos“ virs skalda ir nuguls į kelių duobes – kitą neigiamą nesenos Kauno praeities simbolį“, – tvirtinama „Vičiūnų grupės“ išplatintame pranešime spaudai.
Koks kiekis skaldos susidarys nugriovus 42 metrų aukščio monolitą? Kiek dešimčių o gal šimtų kilometrų gatvių pavyktų suremontuoti?
Gana plačiai visą griovimo ir prasidėsiančių statybų eigą viešinantis naujas „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius tikino, jog informacija konfidenciali. Esą griovimo darbus atliekanti mažoji bendrija dėl komercinių sumetimų nesutinka, kad būtų atskleista, kiek gelžbetonio skaldos bus gauta susmulkinus ardomas konstrukcijas. Ši sąlyga galimai numatyta pasirašytoje sutartyje.
Kartais sumoka už galimybę griauti
Pastatų griovimo verslo užkulisius atskleidė bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ direktorius Giedrius Masalskas. Jo vadovaujama įmonė 2009 m. vasarą nugriovė Laisvės alėjoje veikusį prekybos centrą „Merkurijus“. Šioje vietoje planuota statyti komercinių patalpų ir prabangių apartamentų kompleksą.
Pasak G. Masalsko, būna situacijų, kai už galimybę nugriauti vieną ar kitą objektą nemažas sumas savininkams sumoka patys griovėjai: „Taip būna, bet tik labai retais, galima sakyti, išskirtiniais atvejais, kai demontuojamas metalo konstrukcijų, pramoninės paskirties statinys su visa jame esančia įranga. Esame siūlę net penkiaženkles sumas už galimybę griauti.“
Verslininkas pripažino, kad jo vadovaujama įmonė taip pat pretendavo nugriauti „Respubliką“, „Vičiūnų grupei“ pateikė skaičiavimais paremtą pasiūlymą, numatė darbų metodiką.
Vilniečiai norėjo pastatą nuo viršaus pjaustyti, o betono gabalus nukelti kranais. Mažiausią kainą pasiūliusios Panevėžio įmonės griovimo metodą (kranais užkelti ekskavatorius ir jais nuo viršaus trupinti „Respubliką“) G.Masalskas vertina itin atsargiai. „Šis metodas taikomas tik išskirtiniais atvejais. Mes tai darėme demontuodami objektą Ignalinos atominėje elektrinėje. Tačiau ten buvo kitokios perdangos, šešis kartus storesnės“, – dėstė „Vilniaus betono demontavimo technikos“ direktorius.
Pasak verslininko, griaunant „Merkurijų“ lėšos, gautos pardavus skaldos ir metalo laužą, sudarė apie 25 proc. pajamų, o 75 proc. mokėjo užsakovas. Analogiškas pajamas už parduotą skaldą ir metalą turėtų gauti „Respubliką“ demontuojanti Panevėžio įmonė.
r pasiteisins jų sprendimas imtis darbų pasiūlius ženkliai mažesnę kainą nei konkurentai, parodys netolima ateitis.
Griaus visą ar dalį paliks?
Nušluoti nuo žemės paviršiaus sovietmečiu statytą monstrą ir vietoje jo pastatyti šiuolaikinį biurų kompleksą pasišovusi „Vičiūnų grupė“ susidūrė su netikėta problema. Žemė po pastatu ir aplinkui jį esantis sklypas priklauso valstybei; ji išnuomota tam, kad prie statinio būtų galima prieiti ir jis turėtų kiemą. „Planuojame kitų metų balandį, vėliausiai – gegužę, jau pradėti statybas.
Tačiau gali nutikti, kad „Respubliką“ nugriovus bus pareikalauta grąžinti žemę. Nors skamba absurdiškai, scenarijus gana realus, nepaisant to, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta, regis, dar 30 metų į priekį“, – leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ yra minėjęs stambiausias „Vičiūnų grupės“ akcininkas, Kauno meras V. Matijošaitis.
Kaip bus elgiamasi šioje situacijoje, bendrovės atstovai dar nelinkę komentuoti. Kalbama, jog egzistuoja keli scenarijai. Vienas jų – nebaigus griauti „Respublikos“ pradėti statybos darbus, taip pat – nugriauti ne visą statinį, bet dalį, kad juridiškai jis neišnyktų. Šiuo atveju formaliai turėtų vykti ne naujo pastato statybos, o senojo rekonstrukcija.
Su panašia dilema susiduria ir kitą miesto vaiduoklį „Britanikos“ viešbutį griauti ketinantys verslininkai. Jeigu pastato nebeliks, Nacionalinės žemės tarnybos atstovai gaus pretekstą inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.
Išnašos:
Betono liekanos specialia įranga sumalamos į skaldą ir vėliau gana pelningai parduodamos.
Simboliška, kad didžioji dalis „Respublikos“ virs skalda ir nuguls į kelių duobes – kitą neigiamą nesenos Kauno praeities simbolį.
Statybos įstrigo
Viešbutį Karaliaus Mindaugo prospekte pagal architekto Henriko Balčiūno projektą pradėta statyti 1985 metais. Darbus atlikti patikėta Lenkijos statybų bendrovei „Budimex“.
Tuomet viešbutį ketinta pavadinti „Inturist“ vardu, jis turėjo tapti prabangiausias Kaune. Numatyta įrengti 300 įvairaus dydžio kambarių, kelis prabangius restoranus ir barus, konferencijų sales, net baseiną. Pagal to laikmečio supratimą teigta, jog viešbutis atitiks „europinius standartus“.
Ėmus byrėti Sovietų Sąjungai, grandiozinis projektas įstrigo dėl finansavimo stokos. Kaip ir kitas analogiškas objektas viešbutis „Britanika“, jis kelis kartus keitė savininkus, o galų gale virto miestą darkančiu monstru.
Iškils biurų kompleksas
Vietoje ilgus dešimtmečius stovėjusio „Respublikos“ viešbučio bus statomas 20 tūkst. kv. m ploto verslo centras „Magnum“. Skelbiama, jog įspūdingo dydžio pastatas atitiks aukščiausius kokybinius A+ reikalavimus.
Jame bus įrengtos ne tik komercinės patalpos, bet ir šiuolaikiškos, pagal poreikį transformuojamos konferencijų salės. Biurų pastate įsikurs ir vaikų dienos centras, kad darbuotojams nereikėtų vargintis savo vaikų vežiojant į darželius.
Centre „Magnum“ taip pat veiks kavinė, restoranas ir „Sky“ baras su neeiline panorama į Nemuno salą bei senamiestį. „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis paskelbė, kad biurų kompleksas bus baigtas statyti ir pradės veikti 2018 metais.
Kaunui bei kauniečiams taip pat bus grąžinta sena istorinė skola – pagaliau bus baigtas Kauno centro architektūrinis ansamblis tarp „Žalgirio“ arenos, „Akropolio“ ir Laisvės alėjos. Verslo resursais bus atkurta istorinė per sklypą kadaise besidriekusi Spaustuvininkų gatvelė.
Sovietinių statybų metu sunaikintą gatvę ketinama rekonstruota į pėsčiųjų bulvarą, leisiantį nuo S. Daukanto tilto patogiau pasiekti „Akropolį“. Nebelikus dabartinių tvorų bei pastato griaučių, atsivers visapusė šios neeilinės centro vietos panorama.
