„Neprarandu vilties, kad būtent dabar atėjo metas grąžinti istorinę skolą Kaunui“, – savaitraščiui sakė urbanistas J. Vanagas.
Suveiktų sniego gniūžtės principas
Dvimiesčio strateginio plano rengėjas pasakoja šią idėją iškėlęs ir ja gyvenąs jau 40 metų.
„Seimo patvirtintame Lietuvos bendrajame plane iki 2020 m. numatyta, kad iki šios datos Vilniaus ir Kauno dvimiestis taptų „Euro City“ statusą turinčiu junginiu, suliejančiu abiejų miestų potencialą.
Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų perkėlimas būtų didžiulis žingsnis į priekį, istorinės skolos grąžinimas Kaunui.
Šis miestas kaip geras donoras Vilniui atidavė visa, ką turėjo brangiausia: operos ir baleto teatrą, kino studiją, universiteto fakultetus, ministerijas.
Dabar Kaune nėra nė vienos aukščiausio rango miestą kuriančios organizacijos, o ministerijos būtų paties aukščiausio lygio organizacijos.
Toks perkėlimas lyg sukurtų Kaune sniego gniūžtę, ši virstų lavina, paskatintų daug procesų.
Pagerėtų susisiekimas tarp dviejų miestų. Traukinių greitis dabar vietomis siekia 160 km / val., bet Europos mastais tai vakarykštė diena. Europoje šis transportas jau važiuoja 300 km / val. greičiu.
Ateityje atsiras ir magnetinės pagalvės bėgiai, kuriais bus važiuojama 500 km / val. greičiu. Įdiegus tokį transportą, taps paprasčiau atvykti iš Kauno į Vilnių nei iš Vilniaus tolimo pakraščio į centrą“, – mano J. Vanagas.
Daugelis pajustų patogumą
Jis apgailestavo, kad anksčiau politikui Kaziui Starkevičiui nepavyko perkelti Žemės ūkio ministerijos į Kauną.
„Dabar paimtas jautis už ragų ir atrodo, kad šį kartą idėja bus realizuota. Kai labai protingai parinktos dvi ministerijos atsiras beveik geografiniame centre, daugeliui smarkiai palengvės. Ministrai iš Kauno kartą per savaitę nuvažiuos į posėdžius Vilniuje. O žmonėms iš tolimų rajonų bus žymiai paprasčiau pasiekti ministeriją Kaune“, – mano profesorius.
Jo manymu, krašto urbanistinis svorio centras, pagal Vakarų šalyse populiarią decentralizuotos koncentracijos sampratą paslinktas link krašto vidurio, priartėtų prie tarptautinių transporto koridorių sankirtos netoli Kauno. Vadinasi, jei piliečiams sutrumpėtų kelionės į šalies urbanizacijos centrą, šalies pakraščiuose gyvenantys žmonės priartėtų prie svarbiausių traukos taškų – kultūros, mokslo, pramogų, greitojo transporto linijų stočių, darbo vietų, aukštųjų technologijų.
Piktina chaotiška sostinės plėtra
J. Vanago teigimu, Vilnius šiuo metu plečiasi chaotiškai. „Nubėgo miestas velniai žino kur. Vis daugiau sunkumų kelia susisiekimas Vilniuje, juk į visus pakraščius autobusų linijų nenutiesi. Užuot plėtus sostinę į pakraščius, reikėjo nukreipti jį link Kauno. Dabar Vilnius perkrautas, galiausiai užsismaugs“, – rėžė J. Vanagas.
Anot profesoriaus, ne be reikalo Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis palygino miestą su Mozambiku.
„Taip norėta atkreipti dėmesį į chaotiškai, be toliaregiškos urbanistinės vizijos besiplečiančius Vilniaus priemiesčius, juose vykdomą sklypų dalijimo politiką ir stichišką, netvarkingą jų užstatymą, į painiai išvedžiotas, neapšviestas, netvarkomas gatves“, – teigė J. Vanagas.
Urbanisto manymu, Vilnius ir Kaunas turėjo artėti vienas prie kito, tačiau ambicijos to neleido, visi žiūrėjo tik savo parapijos reikalų.
„Pastatai dygo bet kur, nesilaikyta bendrojo plano. Čia kaip orkestre: jei kiekvienas muzikantas groja atskirai, išeina kakofonija. Kaunas manė, kad Vilnius nori jį suvalgyti, o Vilnius vertino Kauną kaip provinciją. Man, kaip kauniečiui, labai dėl to skauda širdį. Reikėtų mesti į šalį tuos kivirčus. Sujungę jėgas, padarytume tokį furorą, kad visa Europa netektų amo“, – mano J. Vanagas.
Pranašumas – nereikia naujo miesto
Pašnekovo įsitikinimu, neteisingai manoma, kad dėl šio projekto laimės tik Vilnius ir Kaunas.
„Bendrajame plane numatytas šalies urbanistinis stuburas. Nuo Vilniaus ir Kauno jis šauna į Šiaulius, Klaipėdą. Visiems kitiems miestams atsiranda galimybė šlietis prie to stuburo. Iš dvimiesčio turėtų naudos visa Lietuva“, – teigė J. Vanagas.
Profesorius pažymėjo, kad Lietuva yra tolimame Europos Sąjungos pakraštyje, mūsų sostinė – pačiame šalies pakraštyje. „Kitos pasaulio šalys (pavyzdžiui, Kazachstanas, Nigerija, Brazilija) specialiai pastatė naujus miestus ir į juos perkėlė sostines, kad šios būtų lengviau pasiekiamos iš visų šalies taškų.
Mums nereikia to daryti, nes jau turime miestą pačiame šalies centre – Kauną. Žinoma, Vilniuje valdininkai, ypač dirbantys tose ministerijose, įsikibę savo kėdžių, juos sunku pajudinti. Tai ne problema. Susodinsime jaunus specialistus į ministerijas, ir bus tvarka. Visvaldas Matijošaitis pažadėjo, kad suras patalpas, specialistų yra, nes juk visos aukštosios mokyklos, kurios rengia specialistus žemės ūkiui, yra Kaune“, – emocingai kalbėjo 83 m. J. Vanagas.
Dvimiesčio projektas sustojo
Lietuvoje apie Vilniaus ir Kauno dvimiestį pradėta kalbėti jau prieš 40 metų. Iš pradžių buvo įsivaizduojama, kad miestai bus sujungti užstačius skiriantį atstumą.
Ši mintis įteisinta ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, kurį 2002 m. spalio 22 d. patvirtino Seimas.
2002 m. kovo 8 d. Kauno miesto savivaldybėje Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Kauno meras Erikas Tamašauskas pasirašė dviejų miestų savivaldybių ketinimų bendradarbiauti protokolą. Jame numatyta, kad Vilniaus ir Kauno savivaldybės kartu formuos europinės reikšmės urbanistinį centrą, jungiantį Vilniaus ir Kauno potencialą, skatins verslo, aukštojo mokslo ir valdžios bendradarbiavimą didinant šalies urbanistinių centrų socialinį bei ekonominį potencialą, valstybės tarptautinį konkurencingumą.
Taip pat buvo numatoma imtis priemonių įtvirtinti visuomenėje palankų požiūrį į didžiųjų miestų svarbą kuriant valstybės ekonomiką, efektyviau išnaudoti esamą ir naują bendramiestinę infrastruktūrą, jungti į Europos tinklą susisiekimo sistemą, steigti žinių ekonomikos branduolius, mokslo ir technologijų parkus, saugoti gamtos bei kultūros paveldo vertybes ir t. t.
Susitarta sudaryti bendrą politikų ir administracijos darbo grupę, kuri pagal galimybes skirtų finansinius ir kitus išteklius minėtiems tikslams įgyvendinti, keistųsi aktualia informacija, žiniomis.
Miestai planavo pagerinti susisiekimą automobiliais ir geležinkelyje: padidinti leistiną važiavimo greitį greitkelyje Vilnius–Kaunas, paleisti greitąjį traukinį, kuris keleivius iš vieno miesto į kitą nuvežtų per 40 minučių, taip pat kurti bendrą logistikos centrą, gerinti oro uostų aplinką, tobulinti verslo erdvę ir informacijos sistemą.
2006 m. Vilniaus ir Kauno dvimiesčio projektui suteiktas Europos ateities regiono statusas. Tokį vertinimą paskelbė vieno didžiausių britų verslo dienraščių „The Financial Times“ leidžiamas žurnalas „Foreign Direct Investment“ (FDI).
Tačiau vėliau miestų merai nusprendė, kad pakaks aktyvesnio šio regiono savivaldybių bendradarbiavimo. Pastaraisiais metais idėja buvo iš esmės pamiršta, retėjo bendri renginiai, paleistos darbo grupės. Vilniaus savivaldybės pastate neliko lentelės ant durų į kabinetą, skirtą Kauno merui, kai jis lankosi Vilniuje.
Paskutinis bendras dviejų miestų vadovų susitikimas vyko 2009 m. kovo 27 d. Kaišiadoryse, kur surengta konferencija „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: jo reikšmė Lietuvai“.
