„Pats butus nuomojuosi jau 10 metų, bet visada nelegaliai. Ir tikrai nepažįstu žmonių, kurie už nuomą mokėtų legaliai, – pasakoja Vilniuje gyvenantis Karolis. – Aš pats norėčiau būti pilietiškas, bet man tiesiog tenka prisitaikyti prie tokios rinkos, kitaip netekčiau buto. Mano nuomone, nuomotojams nėra jokių paskatų įteisinti šią veiklą, nes maža tikimybė būti susektiems, valstybei tai sunku sukontroliuoti.“
Senamiestyje 3 kambarių butą už 500 eurų nuomojantis vaikinas sako, kad jam nėra patogu kas mėnesį svečiuose laukti būsto šeimininko ir tokią sumą sumokėti grynaisiais, bet neturi pasirinkimo – bijodamas būti susektas nuomotojas nesutinka pinigų gauti bankiniu pavedimu.
Taip pat kalba ir Žirmūnuose vieno kambario butą maždaug už 200 eurų nuomojanti Šarūnė. „Mane tikrai graužia sąžinė, nes aš visada linkusi sumokėti visus savo mokesčius. Bet šiuo atveju yra kitaip, nes būstą susirasti ir taip nelengva. Tu turi bėgti, ieškoti, žiūrėti darbo metu, ir jeigu kažką randi, dažniausiai per daug nesigilini, nes tiesiog nori turėti namus“, – kalba mergina.
Sunkia būsto paieška nelegalią nuomą teisina ir Urtė. Ji pasakoja ir taip sunkiai sutarusi su būsto šeimininku, mat šis nenorėjo merginai nuomoti būsto sužinojęs jos užimamas pareigas. „Dabar visi nuomotojai prašo tavo vardo ir pavardės, kad galėtų pagūglinti, taip ir sužinojo, ką veikiu, ir iš pradžių net nenorėjo man nuomoti.
Man iškart pasakė: jei tavo moralinės vertybės kertasi su tuo, kad butą nuomosiesi nelegaliai, tai gal tu tiesiog net nepradėk jo nuomotis. Bet aš sutikau mokėti nelegaliai, tiesa, būtent dėl to dar nemažai nusiderėjau. Dabar už 1 kambario butą Senamiestyje moku 340 eurų“, – kalba mergina.
Urtė norėtų pagaliau persiregistruoti Vilniuje, bet žino, kad šeimininkas tikrai nesutiktų leisti prisiregistruoti jo bute, nes taip išaiškėtų nelegali jo veikla.
Prisistatyti nepanorusi studentė iš Panevėžio sako, kad nelegaliai mokama būsto nuoma jai teikia daugiau privalumų nei trūkumų.
„Su draugu nuomojamės 3 kambarių butą Žvėryne už 350 eurų per mėnesį. Kalbėjom su buto savininke apie mokesčius, bet sutarėm, kad taip bus geriau ir mums, ir jai, kitaip jai tektų pakelti kainą.
Konkrečios sumos ji neminėjo, bet manau, kalba eitų apie kokie 50 eurų ar panašiai. Aš jau geriau pasirinksiu mokėti nelegaliai, nei apsigyvensiu prastesniame rajone. Manau, kad už tą pačią kainą tokį butą tegalėčiau išsinuomoti kokiose Fabijoniškėse, bet šie rajonai truputį skiriasi“, – šypteli ji.
Mokėdami legaliai jaučiasi saugesni
Dviejų kambarių būstą viename sostinės mikrorajone nuomojanti Liepa prisipažįsta, kad legalizuoti nuomos sutartį buto savininkę privertė susiklosčiusios aplinkybės.
„Šiame bute gyvename jau antrus metus, bet neseniai perrašėme sutartį, nes vyko namo renovacija ir prireikė kažkokių popierių, tad šeimininkė nutarė nuomą įteisinti. Dabar jau mokame 80 eurų daugiau, bet šią sumą dalinamės dviese, tai ne taip jau ir daug. Be to, nebėra jokios baimės, nes anksčiau šeimininkė prašydavo, kad jei koks kaimynas paklaustų, kas mes tokios, sakytume, kad esame jos giminaitės“, – atskleidžia Liepa.
Nuo rugsėjo į Vilnių atsikraustęs Tomas naujos statybos 2 kambarių butą Antakalnyje taip pat nuomojasi legaliai.
„Dabar mokame 450 eurų, šeimininko prašėme kainą nuleisti, bet jis nesutiko grįsdamas tuo, kad turi mokėti mokesčius, o jie kas mėnesį atsieina po 45–50 eurų. Šis butas pirktas su banko paskola, dėl to šeimininkas nenori rizikuoti slėpdamas mokesčius“, – kalba vaikinas.
Nežino, ar nuoma legali
Dauguma kalbintų nuomininkų pasakojo nuomotojams kas mėnesį mokantys grynaisiais, mat pastarieji bijo įkliūti atitinkamoms valstybės tarnyboms.
Vieni atskleidė, kad veda apskaitą, kurioje nuomotajai pasirašo gavę pinigus, kiti sakė, kad grynųjų mokėjimas grįstas vien tik pasitikėjimu.
Biure administratore dirbanti Raimonda pasakojo pinigus už nuomą būsto šeimininkui mokanti bankiniais pavedimais. Vis dėlto mergina prisipažįsta, kad net iš turimos nuomos sutarties nesuprantanti, ar būstą nuomoja tikrai legaliai.
„Žinau tik tiek, kad žmonės, kurie tai daro nelegaliai, bijo bankinių pavedimų ir prašo mokėti grynaisiais. Aš visus mokesčius sumoku pavedimu, bet tikrai negaliu tvirtinti, kad nuomojuosi legaliai“, – sako Žvėryne 1 kambario buto už 250 eurų nuomojanti mergina.
VMI primena, kad būstą besinuomojantys gyventojai visuomet gali prašyti nuomotojo pateikti jo veiklą pagrindžiantį dokumentą, inicijuoti nuomos sutarties sudarymą. Ši sutartis skirta ne tik įrodyti laikinosios nuomos teisėtumą, bet ir apsaugoti nuomotoją bei patį nuomininką nuo galimų nesusipratimų.
Sudarius sutartį, gautas pajamas už turto nuomą reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant gyventojų pajamų mokestį. Pajamų mokestis sumokamas iš anksto, įsigyjant verslo liudijimą ir nepriklauso nuo uždirbtų pajamų dydžio.
VMI pastebi, kad gyventojų sąmoningumas duoda akivaizdžių kovos su „šešėliu“ rezultatų. Pastebėję galimus mokestinius pažeidimus gyventojai apie tai gali pranešti užpildę elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudoję programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“. Mokesčių inspekcijos analitikai vertina gautą informaciją ir imasi efektyviausių priemonių.
Nedraugaujame su sava valstybe
Tokia susiklosčiusi situacija nė kiek nestebina psichoterapeuto Olego Lapino. Paprašytas pakomentuoti lietuvių toleranciją šiai nelegaliai veiklai jis atkreipia dėmesį, kad esame linkę nemokėti ir kitų mokesčių, pateisiname algas vokeliuose ir pan.
„Ši bendra tendencija susijusi su tuo, kad žmonės turi mažiau pinigų, negu reikia norint išsilaikyti versle, juk Lietuvoje verslas nėra toks stiprus, kad jis visas galėtų būti legalus. Kitas dalykas yra pats požiūris – mūsų valstybė dar nesuvokiama kaip mūsų pačių atstovybė, ji suvokiama kaip priešiška jėga, nuo kurios esi atskirtas, valstybė mums svetima“, – aiškina jis.
O. Lapinas atkreipia dėmesį, kad kalbėdami apie mokesčius lietuviai vartoja epitetus „nuplėšė“, „apiplėšė“ ir pan. – mokesčių mokėjimas suvokiamas kaip atėmimas.
„Pavyzdžiui, jeigu suomio, švedo ar norvego paklausite, kaip jis žiūri į savo valstybę, dažniausiai išgirsite palankų požiūrį: valstybė yra mūsų atstovė. Vargu ar taip pasakytų lietuvis. Įprasta sakyti, kad vienoje pusėje esame mes, o kitoje pusėje yra valstybė, kuri atima mokesčius iš pirmosios pusės. Šitas požiūris yra abipusis“, – kalba psichoterapeutas.
Biudžetą papildo šimtais milijonų
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas primena, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui norintys nuomoti nekilnojamąjį turtą gyventojams, tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus.
„VMI statistiniais duomenimis, verslo liudijimą vykdyti veiklą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ šiais metais jau yra įsigiję 6978 gyventojai, 2015 – 5768, 2014 – 5042, 2013 – 4277.
Verslo liudijimą „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ šiemet įsigijo 821 gyventojas, pernai 696 gyventojai, 2014 – 593, 2013 – 501. Verslo liudijimą „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“ šiemet jau įsigijo 830 gyventojų, 2015 m. – 849, 2014 m. – 780, 2013 m. – 719 gyventojų“, – skaičius pateikia A. Klerauskas.
Anot jo, pastaraisiais metais auga ir gyventojų deklaruojamos pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos.
„Už 2015 m. beveik 54 tūkst. gyventojų deklaravo apie 168 mln. eurų iš minėtos veiklos gautų pajamų, už 2014 m. – 52 tūkst. deklaravo 149 mln. eurų gautų pajamų, 2013 m. – 46,5 tūkst. – apie 123 mln. eurų, 2012 m. – 42 tūkst. – 109 mln. eurų gautų pajamų“, – vardija VMI atstovas.
