Lietuvos bankui perspėjant dėl burbulo grėsmės šalies nekilnojamojo turto rinkoje, draudimo bendrovė BTA teigia, kad skubėdamas įsigyti patikusį būstą pirkėjas tampa mažiau kritiškas ir gali lengvai apsigauti, nors nuo nuostolių galėtų apsisaugoti laikydamasis paprasto trijų žingsnių plano.

Draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė perkantiesiems būstą rekomenduoja įvertinti tikrąją būsto būklę jį apžiūrint kartu su specialistais, būtinai pasikalbėti su kaimynais bei namo prižiūrėtojais, paskambinti draudimo bendrovei ir užduoti klausimą, nuo ko priklauso būsto draudimo kaina.

„Perkant sau ar nuomai, butą ar namą, silpnosios būsto vietos gali lemti dideles finansines išlaidas. Jeigu pražiūrėsite senus elektros laidus, vamzdynus, žinokite, kad jie ne tik sudėtingai prieinami - prireikus juos pakeisti, praktiškai turėsite daryti kapitalinį remontą. Sugedęs šildymo katilas žiemą gali palikti be šilumos, o netvarkingas židinys - sukelti gaisrą. Pelėsis yra ir butams, ir namams aktuali problema, su kuria nenorės taikstytis nei būsto savininkas, nei nuomininkai", - sako D. Strazdienė.

Perkant butą daugiabutyje, didžiausi pagalbininkai gali būti bendrijos pirmininkas bei daugiabučio administratorius - įmonė arba techninis prižiūrėtojas.

Administratorius kartą per metus privalo daugiabutyje atlikti generalinę apžiūrą, įvertinti ir užfiksuoti pastato būklę, todėl gali suteikti nemažai informacijos. Būtent šie žmonės gali būsto pirkėjui atsakyti, ar planuojama daugiabutį renovuoti, jei jis yra senas, kada paskutinį kartą buvo renovuoti vamzdynai, ar kada nors name įvyko vandentiekio avarijų, kilo gaisrų dėl netvarkingos elektros instaliacijos.

„Žinoma, galime tikėtis, kad į visus šiuos klausimus atsakys pats būsto savininkas, tačiau reikėtų pabendrauti su nesuinteresuotais asmenimis, jų pateikiama informacija gali būti objektyvesnė. Lygiai tas pats galioja ir kaimynams, jie irgi gali būti vertingas informacijos šaltinis", - sako D. Strazdienė.

Pasak jos, jei gyvenamuoju plotu išties rimtai susidomėjote, verta jį apžiūrėti su profesionaliu elektriku, santechniku ir bendro profilio statybos darbų specialistu.

„Būstas - ilgalaikė investicija, tad rizikas tikrai verta įsivertinti iš anksto. Elektrikas patikrins elektros instaliaciją, įvertins būstui priskirtą elektros galią - nebūtinai senos statybos būste ji gali būti maža. Santechnikas įvertins vamzdžius, sujungimų sandarumą, nusidėvėjimo lygį. Vamzdynai yra ypač svarbu, nes vandentiekių žalos butuose būna pačios dažniausios. Bendro profilio specialistas įvertins bendrą buto vaizdą, atkreips dėmesį į galimas drėkimo, pelijimo zonas, sienų, lubų įtrūkimus, paaiškins jų priežastis", - vardija bendrovės atstovė.

Jos teigimu, perkantiems namą, jo dalį ar nestandartinį butą rekomenduojama pasikviesti kaminų, katilų, židinių ekspertus. Jie įvertintų, ar maksimaliai eliminuota būsto užteršimo smalkėmis tikimybė, ar kaminas yra su būtina metalo apsauga viduje, ar pagal normatyvus įrengtas ir nuo gyvenamųjų patalpų atskirtas dujų katilas bei kokia jo būklė, kiek saugus židinys ar krosnelė.

„Kelių specialistų konsultacija kainuotų nepalyginamai pigiau, negu elektros, vandens tiekimo sukeltos avarijos ar įvairaus sudėtingumo remontai", - sako D. Strazdienė.

Perkant būstą žmonės dažnai koncentruojasi į tai, ką gali ir nori įsigyti, vertina logistinį patrauklumą, jaukumą, tačiau dažnai nepagalvoja, kad galima „pažvelgti giliau" - išsiaiškinti, kokia yra tikroji būsto būklė.

Įprasta, kad įsigydamas būstą su paskola žmogus dažniausiai bendrauja su banko atstovais, tačiau draudimo įmonei paskambinti verta, nes ji būstą draudžia pagal objektyvius parametrus ir gali juos įvardinti.

„Dažnai sulaukiame užklausų iš žmonių. Draudimo konsultantas gali suteikti papildomos reikalingos informacijos, klientui pateikus tokius duomenis kaip būsto adresas, bendras plotas, statybos metai, galime pasakyti, ne tik kokia yra būsto draudimo kaina, bet ir kodėl. Gal būstas senas, o jei senas ir nerenovuotas, tikėtina, kad ir vamzdžiai bei elektros instaliacija bus pasenusi", - teigia D. Strazdienė.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)