Antrajai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kuri svarstė pastato likimą, pirmininkauja Dalia Dijokienė. Tarybos sudėtyje taip pat yra humanitarinių mokslų daktarai ir paveldo specialistai Liutauras Nekrošius, Irena Staniūnienė, Justina Poškienė, Skirmantė Smilingytė – Žeimienė, Eligijus Raila, Dangiras Mačiulis.
Taryba nusprendė klausimo iš viso nesvarstyti. Į tarybos darbotvarkę klausimas galėtų sugrįžti, kai jo medžiaga bus tinkamai parengta.
„Lidl Lietuva“ valdybos narys Marius Kybartas apgailestavo, kad diskusijos dėl pastato vertingumo prasidėjo tik tada, kai jį nusipirko vokiečių bendrovė. Jo teigimu, labiausia pastato griovimui prieštarauja Lietuvos architektų sąjunga, ginanti savo narių interesus:
„Prieš įsigydami pastatą tikrai nežinojome ir net neįtarėme, kad tai galėtų būti architektūros vertybė. Architektų sąjunga inicijavo tokią akciją“, – sakė jis ir pridūrė, kad jeigu tą būtų žinojusi, bendrovė savo biurui būtų nusipirkusi kitą pastatą.
Vis dėlto M. Kybartas teigiamai vertino Tarybos sprendimą nesvarstyti klausimo dėl pastato pripažinimo vertybe.
„Lidl Lietuva“ atstovas pripažino, kad negalėdama perstatyti ar griauti pastato bendrovė patiria papildomus kaštus:
„Vis dar neturime aiškaus sprendimo, ar bus tas konkursas daromas ir kokiomis sąlygomis. Architektų sąjunga norėtų įtraukti visas vertingąsias savybes į konkurso užduotį“.
Architektūrologė Aida Štelbienė kalbėjo, kad Giraitės g. pastatas yra laikytinas vertybe, dėl to neturėtų būti nugriautas. Ji pripažino, kad vienas iš pastato autorių yra žinomas architektas ir Architektų sąjungos narys Kęstutis Pempė. Tačiau pastatą esą reikia išsaugoti dėl jo savybių, o ne autoriaus.
„Manau, ne tik architektams, visai visuomenei turėtų rūpėti ir turėtume sužinoti, kas yra vertinga. Tai pat būtų didelė pagalba vystytojams, tada jie žinotų, į ką turi atsiremti, ką turi saugoti.
Kai dabar organizuojamas konkursas be šių sąlygų, na, aš neįsivaizduoju <...>. Yra specialistai, kurie gali nustatyti, kas vertinga pačiame objekte. Ir žinodami, galime atsiremti į tai ir organizuoti visus konkursus ir rinktis variantą iš tų, kurie geriausi atsižvelgiant į tas sąlygas“, – sakė ji.
Mokslininkės teigimu, pastatą įvertino visų buvusių TSRS narių profesionalai, tai esą galėtų būti atspirties taškas nustatant jo vertingumą.
„Iš tiesų teko truputį paanalizuoti šitą objektą pagal šešis kriterijus, kaip vertinti moderniąją architektūrą. Kiekvienu punktu jis yra kažkuo vertingas <...>.
Šis objektas unikalus tuo, kaip sakiau, ant vienos rankos pirštų galima Lietuvoje tokių suskaičiuoti, jis iš tikrųjų kuria turinį, labai daug prasmių ir reikšmių jame galima perskaityti, čia būtų atskira paskaita“, – sakė mokslininkė ir lygino buvusį policijos pastatą su Modenos kolumbariumu.
A. Štelbienės nuomone, dėl to, kad pastatas nebuvo pripažintas saugotina vertybe yra kaltas Kultūros paveldo departamentas, neskiriantis pakankamai dėmesio šiuolaikinių pastatų vertei nustatyti.
Prie Kultūros paveldo departamento veikia 5 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Joms vertinant objektus (dėl teisinės apsaugos suteikimo, vertingųjų savybių nustatymo ar patikslinimo), departamentas neturi įtakos jų sprendimui.
2016 m. rugsėjo 19 d. Kultūros paveldo departamentas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta, kad pastatas Giraitės g., Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuomone, buvusio policijos pastato „reikšmingumo lygmuo yra aukštesnis negu vietinis“.
Dėl to jis ir buvo perduotas svarstyti Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai.
Kultūros paveldo departamentas neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad jis kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir Lietuvos architektų sąjunga numatė organizuoti architektūrinį konkursą, kad būtų išsaugota minėto pastato elementai. Departamentas esą jokiuose panašaus pobūdžio susitarimuose nedalyvavo.
DELFI primena, kad buvusį Kelių policijos pastatą „Lidl Lietuva“ neseniai susidūrė su keblumais, dėl kurių viešai kreipėsi į prezidentę ir kitas institucijas.
Bendrovė nurodo, kad pastatą norima pripažinti kultūros paveldu, o tai palaidotų mažmeninio prekybos tinklo planus prikelti teritoriją naujam gyvenimui.
Šiuo metu Giraitės g. esantis pastatas virtęs vaiduokliu: išdaužyti langai, trupančios sienos pradeda kelti pavojų netikėtai čia užsukusiems gyventojams. Tiesa, teritorija yra aptverta, kad čia nesirinktų pašaliniai.
Šį pastatą gerai prisimena sostinės vairuotojai. Čia jie vykdavo atsiimti vairuotojų pažymėjimų ar susimokėti už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ilgus metus šioje vietoje buvo įsikūrusi Kelių policija, kurios darbuotojai pastatą apleido prieš dvejus metus.
Aukciono būdu iš „Turto banko“ pastatą ir daugiau nei 2 ha teritoriją įsigijusi „Lidl Lietuva“ planavo į šią vietą investuoti apie 45 mln. Eur: nugriauti pastatą, o jo vietoje pastatyti naują biurų pastatą, sutvarkyti aplink esančią teritoriją, Neries pakrantę.
Pradėjus ruoštis darbams bendrovė susidūrė su pirmuoju sunkumu – Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo griauti pastato, o Lietuvos architektų sąjunga parodė iniciatyvą, kad pastatas būtų saugomas kaip kultūros paveldas.
Jei pastatas bus pripažintas tokiu objektu, bendrovė negalės jo griauti ir privalės išlaikyti pastato dabartinę išvaizdą.
Supratusi, kokia susiklostė situacija, „Lidl Lietuva“ išplatino laišką prezidentei, premjerui, švietimo ir ūkio ministrams apie susiklosčiusią padėtį ir informavo, kad jei įsigytame sklype bendrovė negalės vykdyti savo planų, ji patirs nuostolių, kuriuos bandys išsiieškoti iš valstybės.
