Net tų, kuriems laisvų pinigų tokiam pirkiniui nepakanka. Žurnalas „Investuok“ aiškinasi kokios galimybės uždirbti.

Įprasta manyti, kad lietuviai linkę taupyti, skolintis nelinkę, o investuoja tik nedidelė dalis. Tai, kad Lietuvos namų ūkiai turi maždaug trečdaliu daugiau indėlių nei paskolų, ir tuo mes gerokai skiriamės nuo kaimynų estų, kurie maždaug ketvirtadaliu labiau prasiskolinę negu sutaupę, tarsi turėtų patvirtinti, kad ši nuostata tebegalioja.

Bet didėjantys atlyginimai ir kylanti ekonomika skatina mūsų šalies gyventojus vis optimistiškiau žvelgti į ateitį ir, užuot pasitenkinus beveik nulinėmis palūkanomis už „juodai dienai“ bankuose laikomus pinigus, ieškoti kitų galimybių, nes po gulinčiu akmeniu vanduo neteka – jeigu norite, kad pinigai uždirbtų, jie turi dirbti.

Lietuvos banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad didėja pensijų ir investicinių fondų populiarumas, vis labiau domimasi ir kitomis investavimo galimybėmis, o nekilnojamojo turto plėtotojų ir ekspertų duomenys rodo, kad sparčiai auga būsto pardavimas.

Rinka rimtai įsibėgėjo

Nors penkerius metus iš eilės augę butų pirkimo–pardavimo sandoriai 2015 m. sustojo ir sandorių sumažėjo beveik 8 proc., atrodo, tai buvo tik laikinas stabtelėjimas, kai tie, kurie skubėjo ištraukti pinigus iš kojinių prieš įvedant eurą, jau nusipirko, o kiti pratinosi prie naujosios valiutos. Panašu, kad jau priprato.

Nekilnojamojo turto bendrovės „In Real“ analitikai prognozuoja, kad šiemet butų sandorių skaičius Vilniuje turėtų didėti maždaug 5–7 proc., Klaipėdoje apie 10 proc. ir tik Kaune išliks maždaug toks pat kaip pernai. „Ober-Haus“ duomenimis, po nuosaikesnių 2015-ųjų Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo, o trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kelerius pastaruosius metus pakilimo etapą išgyvena ir būsto nuoma.

Prognozuojama, kad visos šalies mastu butų kainos 2016 m. ūgtels dar 5–6 proc., o nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai jau ūgtelėjo trečdaliu ir dar augs, nes ši rinka nėra prisotinta.

Butas paskolą susimokės pats

Žurnalo „Investuok“ kalbinti Inga ir Andrius jau skaičiuoja eurus, kuriuos per vasarą jiems pervedė nuomininkai, poilsiui prie jūros pasirinkę nedidelį jų butą Pervalkoje.

Pervalka

Dviejų nė trisdešimties nesulaukusių asmenų šeima jau grąžino paskolą už savo butą sostinėje, o susitaupę šiek tiek pinigų nusprendė, kad labiau apsimoka juos investuoti, negu laikyti banke.

Tiesa, pinigai banke būtų saugūs – indėliai iki 100 tūkst. eurų apdrausti, ir net jei banką ištiktų anksčiau bankrutavusiųjų likimas, savo pinigus atgausite.

Bet uždarbis iš palūkanų geriausiu atveju būtų tik simbolinis. „Nesame tokie turtingi, kad galėtume tiesiog turėti antrą šeimos būstą Kuršių nerijoje, todėl po ilgų svarstymų nutarėme imti iš banko paskolą ir įsigyti čia nedidelį būstą. Ieškojome tokio, kuris pats už save susimokės. Kitaip sakant, skaičiavome, kiek pajamų gausime iš nuomos vasarą ir per kiek laiko iš jų grąžinsime banko paskolą“, – pasakoja Inga ir Andrius.

Būstas, kurį įsigijo jauna šeima, buvo ne pats brangiausias, bet ir ne pats pigiausias.

„Rinkomės atsižvelgdami į savo santaupas bei paskolą, kurią galime gauti, vertinome buto dydžio ir kainos santykį, bet tai buvo ne vienintelis kriterijus.

Atkreipėme dėmesį, kad daug parduodamų butų Pervalkoje įrengti taip, kad šildyti juos reikia visus metus. Mums tai netiko, nes žiemą poilsiautojų beveik nebūna, o mes patys taip pat atvažiuosime labai retai, – patirtimi dalijasi Inga su Andriumi ir priduria, kad jau gegužės viduryje butas buvo rezervuotas iki pat vasaros pabaigos.

Pasak jaunos šeimos, jų įsigyto buto pridėtinė vertė – pro langus atsiveriantys marių vaizdai. O į žurnalo „Investuok“ klausimą, kodėl rinkosi būtent Pervalką, Inga atsako, kad tai savotiškas kompromisas tarp svajonės ir verslo: „Visų pirma tai buvo nostalgija. Aš puikiai suprantu, kad šiandien Gran Kanarijoje butas tikriausiai kainuoja panašiai, o saulėtų dienų ten daugiau, tačiau Pervalka buvo mano pasakų miestas. Kalbėdama su draugais juokauju, kad niekada neturėjau kaimo, o čia juk „brangiausias Lietuvos kaimas“, jei Nidą ir Juodkrantę jau laikytume miesteliais. Taigi, išėjo toks svajonės išsipildymo ir verslo derinys.“

Jauna šeima skaičiuoja, kad net atmetus 15 proc. sumos, kurią tektų sumokėti valstybei, jei pasikeitus aplinkybėms įsigytą butą tektų parduoti anksčiau negu po 10 metų, ir atėmus išlaidas notarams, kitiems su buto pirkimu susijusiems dokumentams, 15 proc. GPM arba mokestį už verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis buto nuoma, palūkanas bankui ir dar vieną kitą smulkmeną, nuoma jiems atsipirks.

Juk vieno ar dviejų kambarių buto nuoma sostinėje kainuoja ne mažiau kaip 150–250 eurų per mėnesį, para jaukiai įrengtame nedideliame bute su patogumais 2–3 asmenims žvejų kaimelyje Kuršių nerijoje – nuo 50 iki 70–80 eurų, o gal ir daugiau.

Nuomos kainos auga sparčiau nei būsto

Investavimas į nekilnojamąjį turtą, palyginti su kitomis alternatyvomis, daugeliui aiškesnis, sako ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Nemažai žmonių menkai suvokia, kaip reikia investuoti į akcijas, obligacijas, kitas investicines priemones, ir net nenori žengti pirmojo žingsnio – atsidaryti sąskaitų, pasirašyti sutarčių ir lipti į šitą vandenį.

Veikia ir psichologinis motyvas: vertybinių popierių ar lakštų, kuriuos turėsiu kokioje nors virtualioje sąskaitoje, negalima nei pačiupinėti, nei pauostyti, o nekilnojamasis turtas – sienos, stogas ir langai – daugeliui yra suprantamesnis investavimo objektas, nes visi laiko save nekilnojamojo turto specialistais.

Čia kaip krepšinis – visi išmano ir suvokia, kad tai yra kažkas apčiuopiamo, solidaus. Be to, nekilnojamasis turtas šiuo metu akivaizdžiai patrauklesnė investicija už indėlius, kurie apskritai jokios grąžos neteikia“, – sako jis.

Gitanas Nausėda

Pasak ekonomisto, investicijų į būstą patrauklumą dar labiau didina šioje rinkoje besiklostanti situacija – atsigaunantis statybų sektorius ir kylančios kainos leidžia tikėtis uždirbti ateityje – ir vyraujanti nuomonė, kad į būstą investuoti pinigai tikrai nesudegs ir neišgaruos.

G. Nausėdai žurnale „Investuok“ pritaria ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Pasak jo, nekilnojamojo turto patrauklumą lemia tai, kad tokia investicija, palyginti su akcijomis ar kitomis finansinėmis priemonėmis, yra geriau suprantama ir paprasta, kainos kol kas auga, o nuomoti apsimoka.

„Analitikai skaičiuoja, kad esant dabartinėms žemoms bankų palūkanoms pelno marža iš būsto nuomos siekia net kelis procentus“, – sako jis.

„Svarbiausia tokiu atveju neperlenkti lazdos. Pavyzdžiui, nekilnojamajam turtui nuvertėjus 30–40 proc., kaip buvo per 2008–2009 m. ekonomikos krizę, ir sumažėjus nuomos kainai arba nuomininkui atsisakius nuomotis, svarbu turėti pakankamai finansinių išteklių, kad galėtum vykdyti įsipareigojimus bankui iš savo kišenės. Kitaip visos investicijos į nekilnojamąjį turtą gali sugriūti kaip kortų namelis“, – sako Justinas.
Gyventojų sprendimai investuoti į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoti nestebina ir „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės.

„Uždirbti iš indėlio, laikomo banke, dabar beveik neįmanoma, kitų investavimo priemonių Lietuvos žmonės vengia, bijo rizikuoti, o nekilnojamasis turtas kaip investavimo priemonė jiems gana aiškus ir itin patrauklus būdas įdarbinti laisvus pinigus“, – žurnale „Investuok“ aiškina O. Bložienė.

Investuoti į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoti skatina ir tai, kad nuomos kainos auga sparčiau nei būsto kainos, atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras: „Kadangi palūkanos labai mažos, skolintis iš banko šiuo metu ypač patrauklu. Be to, iš investuotojams paskolintų pinigų uždirba ir bankas, kuriam nekilnojamasis turtas yra puikus garantas, todėl tokiai investicijai galima pasiskolinti iki 85 proc. turto vertės.“

Jis atkreipia dėmesį, kad jei nekilnojamasis turtas tiesiog įsigyjamas, bet su juo nedirbama, jis gali tapti nuostolingas, nes kainų augimą suvalgys palūkanos, kurios siekia apie 3 proc., ir investuoti pinigai neš mažai naudos.

Nuomos rinka alkana

„Šiuo metu didžiąją mano investicijų dalį sudaro nekilnojamasis turtas. Perku ir nuomoju. Investuoju į jį todėl, kad galima išnaudoti finansinio sverto privalumus ir pasiekti gerokai didesnę investicinę grąžą nei pasyviai investuojant į akcijas.

Yra žmonių, kurie įsigyja, remontuoja arba kitaip pagerina objekto vertę ir tada parduoda. Treti ieško nuvertintų objektų ir nupirkę iš karto bando parduoti.

Tačiau jeigu tu vystai tą turtą – organizuoji remontą, ieškai architektūrinių sprendimų, konsultuojiesi su teisininkais ir kitais specialistais, – ši veikla tampa panašesnė į darbą nei į investavimą“, – žurnale „Investuok“ pasakoja Justinas, spekuliuojantis „Forex“ rinkoje ir turintis daugiau kaip 10 metų investavimo ne tik į Lietuvos, bet ir į užsienio kompanijų akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą bei tarpusavio paskolas patirties.

Savo žiniomis su pradedančiaisiais investuotojais asmeninėje interneto svetainėje „Investologija.lt“ besidalijantis vyras pasakoja, kad neseniai neplanuotai pasitaikė palanki proga investuoti į nekilnojamąjį turtą, todėl pardavė akcijas, obligacijas ir investicijas „Forex“ rinkoje, tačiau per kelerius artimiausius metus vėl ketina diversifikuoti savo investicijas, nes jo patirtis rodo, kad „investavimas į skirtingas sritis užtikrina stabilesnę investicinę grąžą ir sumažina riziką“.

„Svarbiausia tokiu atveju neperlenkti lazdos. Pavyzdžiui, nekilnojamajam turtui nuvertėjus 30–40 proc., kaip buvo per 2008–2009 m. ekonomikos krizę, ir sumažėjus nuomos kainai arba nuomininkui atsisakius nuomotis, svarbu turėti pakankamai finansinių išteklių, kad galėtum vykdyti įsipareigojimus bankui iš savo kišenės. Kitaip visos investicijos į nekilnojamąjį turtą gali sugriūti kaip kortų namelis“, – sako Justinas.

Vilniuje = 6 proc.

Tačiau tie, kurie nuspręs įsigyti būstą ir jį nuomoti, bent artimiausiu metu tikrai neprašaus, teigia O. Bložienė.

Odeta Bložienė

„Nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau nuomos kainos auga sparčiau, nes ši rinka nėra prisotinta – nuomojamų būstų poreikis auga, o pasiūla nepakankama. Nors Lietuvos gyventojai labiau nori įsigyti nuosavą būstą negu jį nuomotis, jaunam žmogui tai gana sudėtinga – jei tėvai negali padėti, norėdamas sukaupti pradinį įnašą jis turi bent 5 metus dirbti ir gauti pakankamas pajamas.

Kadangi į sostinę studijuoti ir dirbti nuolat atvyksta jaunų žmonių, nuomos pajamingumas Vilniuje gana aukštas, siekia 6 proc., nuomoti būstą yra patraukli ir pelninga veikla.

Todėl tie, kurie įsigys nekilnojamąjį turtą nuomai patrauklioje vietoje, šiuo metu tikrai išloš“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.

Anot jos, nors augant pragyvenimo lygiui vis daugės žmonių, galinčių įsigyti nuosavą būstą, nuomos paklausa nemažės, nes visada bus tokių, kurie nenorės prisirišti prie konkrečios vietos, ir tokių, kurių pajamos nedidelės ir nuosavo būsto jie tiesiog neįpirks.

Be to, laikinai dirbti atvyksta užsieniečiai, o į didžiuosius miestus jauni žmonės atvažiuoja studijuoti ir jiems taip pat reikia kur nors gyventi.

„Todėl atsiras klientų ir kokybiškam, ir mažam nuomojamam būstui. Net būstas su bendrais patogumais, jei už jo nuomą bus prašoma adekvačios kainos, ras savo studentą, kuris pagyvens jame 1–2 metus“, – sako O. Bložienė.

Ras, tačiau nebūtinai iš karto, žurnale „Investuok“ įspėja patyręs investuotojas Justinas, teigiantis, kad aklai pasitikėti rinkos tendencijomis ir tikėtis lengvai uždirbti iš nuomos negalima.

„Bendros tendencijos, kad nuomos paklausa didelė, nieko nereiškia, nes kiekvienas objektas unikalus. Atrodo, visi tik ir laukia, kada galės išsinuomoti, visi skundžiasi, kad nieko gero neišsinuomosi, tačiau mano patirtis rodo ką kita. Šiemet nusipirkau būstą ir nuomotojo teko laukti gerą mėnesį.

Net nuomos kainą teko sumažinti 20 proc. Lygiai tas pats buvo su požeminės automobilio aikštelės nuoma – reikėjo verstis per galvą, kad kas nors bent susidomėtų skelbimu, nors niekada anksčiau taip nebuvo nutikę“, – patirtimi dalijasi Justinas.

„Turtas, kuris generuoja pajamas, visada yra saugi investicija, bet ieškant būsto investicijai nereikėtų eksperimentuoti, – pataria „Ober-Haus“ generalinis direktorius R. Pleteras. – Pavyzdžiui, medinių pastatų draudimo įmokos yra didelės. O didžiausią grąžą duoda nedideli 1–2 kambarių butai su ekonomišku šildymu. Svarbiausia, kad būtų ne mažiau kaip vienas atskiras miegamasis. Jeigu butas itin erdvus ir su daug miegamųjų, nuomos kaina nekyla proporcingai įsigijimo kainai. Erdvaus būsto pelningumas yra šiek tiek mažesnis ir siekia 4 proc.“

Jis pastebėjo, kad net 2009 m. investavusieji į nekilnojamąjį turtą uždirbdavo, o mėnesinės pajamos leisdavo bent iš dalies grąžinti bankams įmokas. Vis dėlto, pataria jis, reikėtų nepamiršti, kad tiek nekilnojamojo turto, tiek jo nuomos kainos svyruoja ir nors pastaruosius 2–3 metus nei ekonomikoje, nei nekilnojamojo turto rinkoje nėra jokių drastiškų svyravimų, „vertėtų numatyti tam tikrus finansinius rezervus tam atvejui, jei situacija pasikeistų iš esmės“.

Ką pirkti ir ko nepirkti

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugo Statulevičiaus, investuotojai paprastai ieško labai likvidaus ir lengvai išnuomojamo, ekonomiško, šiuolaikiško būsto, kreipia dėmesį į jo plotą, automobilių vietas, kaimynystę – būstai arčiau centro, svarbiausių verslo ar kitų traukos centrų, universitetų visuomet patrauklesni.

Mindaugas Statulevičius

Kita vertus, nors rizika perkant itin mažus būstus – mini butus, kurie įrengiami cokoliniuose aukštuose ar buvusiuose bendrabučiuose, įrengiant su kambariu sujungtą virtuvėlę ir sienele atskirtą dušo kabiną, – didesnė, bet investicijos mažesnės.

„Perkantys tokias patalpas turėtų gerai žinoti savo auditoriją. Vilniuje mes turime projektų su itin mažais butais, ir kol kas jie visi buvo labai sėkmingi, nes orientuoti į jauną miesto žmogų, kuris gyvena aktyvų gyvenimą, mažiau būna namuose ir nori būti arčiau miesto centro“, – sako M. Statulevičius ir priduria, kad norintys investuoti sostinėje artimiausiu metu tikrai turės iš ko rinktis: Vilniuje yra apie 3000 butų ir maždaug 110 projektų, iš kurių patraukliausi bus plėtojami arti verslo zonų, mokslo įstaigų, prestižinėse vietose, kur nekomplikuotas susisiekimas.

Paklausta, į ką atkreiptų dėmesį, jeigu rinktųsi būstą investicijai, O. Bložienė atsakė, kad svarbiausias kriterijus būtų vieta: „Geriau pirkčiau mažesnį būstą, bet geresnėje vietoje. Taip pat įvertinčiau būsto kokybę – ar jis naujas, ar senas, ar reikia remontuoti ir įdėti papildomai pinigų. Tikrai nesirinkčiau būsto užsienyje – nemanau, kad protinga būtų nuomai pirkti butą kur nors salose ar tokioje vietoje, į kurią skristi reikėtų su 2 ar 3 persėdimais, nes aš neturėčiau laiko jo administravimui ir priežiūrai, paieškai, reklamai. Todėl turbūt rinkčiausi Vilniaus senamiestį ar aplink jį.“

Nekilnojamojo turto ekspertai Antonas Gončarenko ir Paulius Kučinskas, dirbantys agentūroje „Turtus“, pastebi, kad pigiau įsigyti butai pirmame aukšte su rūsiu ar paskutiniame su palėpe atsiperka greičiau negu atokesniame brangesniame rajone, nes nuoma čia brangesnė.

„Mes nekalbame apie prabangų butą senamiestyje, kurio nuomos kaina labai didelė, bet kalbame apie ekonominius būstus jauniems žmonėms“, – sako Antonas.

Kita vertus, teigia Paulius, jei butas yra renovuotame name, nuomininkams jis gali pasirodyti patrauklesnis, tokį butą galima brangiau išnuomoti, o jei paskola už renovaciją dar neišmokėta, kelias dešimtis eurų per mėnesį nuomotojas atsiima iš nuomininko.

Be to, perkant butą nuomai reikia skaičiuoti, kaip greitai jis atsipirks, jei jį reikia remontuoti – kiek tai kainuos ir ar apsimoka tokį pirkti. Taip pat reikia pagalvoti ir apie jo likvidumą – jeigu staiga prireiktų pinigų ir tektų jį parduoti, kaip greitai bus galima tai padaryti.

Juo labiau kad situacija sostinėje ir kitose Lietuvos vietose skirtinga.

Turtas mažuose miesteliuose vis dar negeneruoja pajamų

Antai antrą butą viename Rytų Aukštaitijos miestelyje nuomojanti Virginija S. pasakoja iš pradžių norėjusi tėvų butą parduoti, „bet kaip ir daugelyje provincijos miestelių norinčiųjų pirkti beveik nėra, nes dauguma jaunų žmonių traukia laimės ir darbo ieškoti jei ne į užsienį, tai į sostinę, kitus didžiuosius miestus ar bent į rajono centrą, o vyresnieji jau turi kur gyventi“.

Todėl moteris apsidžiaugė, kai po pusmečio nesėkmingų bandymų kaimynystėje su tėvais gyvenusi jauna šeima pasakė norinti jį išsinuomoti. Pasak moters, tokiuose miesteliuose įprasta, kad nuomininkai padengia buto savininko išlaidas: sumoka už šildymą, elektrą, vandenį, komunalines paslaugas. Taip ji sutarė ir su jaunąja šeima.

„Bet dabar esu priversta rizikuoti ir nuomoti būstą neįsigijusi verslo liudijimo ir nemokėdama GPM, nes pajamų iš šio turto tiesiog nėra“, – sakė Virginija.

„Mažuose miestuose dažniausiai būstas įsigyjamas tik asmeniniams poreikiams. Retai kada žmonės ten dairosi įsigyti antrą būstą, nebent jis būtų kuo nors unikalus, bet kaip investicinė priemonė jis nepatrauklus. Patrauklūs tik didieji miestai ir kurortai“, – patvirtina O. Bložienė. Jai pritaria ir žurnalo „Investuok“ kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai.

P. Kučinsko teigimu, „mirusiuose“ miesteliuose jokio nuomos mokesčio niekas nemoka – sumoka tik „pagal knygutę“, o savininkas ir dėl to džiaugiasi.

O kurortuose judėjimas yra: „Druskininkuose labai daug perkančių ir nuomojančių butus, pajūryje taip pat. Bet Birštonas nuo Druskininkų gerokai atsilieka. Tačiau kurortuose populiari tik trumpalaikė nuoma, kuri populiarėja ir Vilniuje – gražiai įrengtus netoli centro esančius butus žmonės nuomoja kaip viešbučius. Jie gauna daugiau pajamų, o užsieniečiams taip išeina pigiau negu tradiciniame viešbutyje.“

Pasak M. Statulevičiaus, saugiausia būtų diversifikuoti investicijas, paskirstant jas į skirtingus nekilnojamojo turto objektus skirtinguose miestuose. Didmiesčiuose verta svarstyti investicijas, ko gero, į bet kurio tipo nekilnojamąjį turtą, regionuose – į skirtą poilsiui ir turizmui.

Dveji metai optimizmo

„Ober-Haus“ duomenimis, 2016 m. Vilniuje butų nuomos bendrasis pelningumas sudarė 5,6 proc. ir buvo 1 proc. didesnis nei 2010 m. Kaune bendrasis nuomos pelningumas siekė 6 proc., ir buvo 1,8 proc. didesnis nei 2010 m., o Klaipėdoje šis rodiklis sudarė 5,9 proc., arba 1,7 proc. daugiau nei 2010 m.

Kai susiklosto tokia situacija, o banko palūkanos gana žemos, taip ir maga pasiskolinti trūkstamą sumą ir įsigyti butą nuomai. Pasirodo, tokių, kuriems savų pinigų neužtenka, todėl jie pasiskolina dalį sumos iš banko, bet vertina tai būtent kaip investiciją, yra nemažai.

„Nors galima sakyti, kad pagrindinis finansavimo šaltinis yra nuosavi pinigai, 2010 m. 40 proc. visų sandorių Vilniuje buvo sudaroma iš skolintų lėšų, o 2016 m. jau net pusė sandorių sudaroma iš skolintų lėšų. Kituose didžiuosiuose miestuose taip pat jau beveik 30 proc. sandorių sumokama skolintomis lėšomis“, – sako O. Bložienė.

Anot jos, kiek ilgai palūkanos išsilaikys tokios mažos, sunku pasakyti, bet artimiausioje ateityje jos dar bus žemos.

„Tačiau visada reikia skaičiuoti, kas būtų, jei jos pasikeistų ir įmokos padidėtų“, – priduria O. Bložienė.

Ji ir kiti specialistai pastebi, kad pastaruoju metu bankuose būsto paskolų portfelis auga – vadinasi, vis daugiau žmonių nori pasinaudoti žemomis palūkanomis ir pasiskolinti pinigų dabar, kai tai itin pigu, tačiau primena, kad investicija į nekilnojamąjį turtą yra ilgalaikė, ne tokia likvidi, o paties turto kaina labai priklauso nuo ekonomikos ciklų ir gali keistis.

Todėl R. Pleteras pataria būsimiems investuotojams daugiau galvoti ne apie būsto, o apie skolinimosi kainą: „Tiek būsto, tiek nuomos kainos labiau kyla statistiniu infliaciniu lygiu. Tai sveikas augimas, nesukeliantis nepagrįstų lūkesčių, kad būstą reikia pirkti vien dėl to, kad ateityje kainos kils. Dideli naujo būsto statybos mastai Vilniuje amortizuoja spartų kainų augimą ir neleidžia joms labai išsiplėsti.“

Jis pripažįsta, kad „pigus skolinimasis, kuris ateityje, be abejonės, nebebus toks pigus, yra itin patraukus veiksnys, skatinantis investuoti į nekilnojamąjį turtą dabar“, bet ekonomistas G. Nausėda teigia, kad skubėti vien dėl žemų palūkanų neverta:

„Naujo būsto kainos nuo metų pradžios Vilniuje, kai kurių bendrovių duomenimis, jau pakilo 5–6 proc. Savaime suprantama, jeigu sprendimas būtų priimtas anksčiau, būtų buvę galima įsigyti pigiau. Nenoriu tapti rinkos skatintoju, bet kai kainos kyla, laikas veikia tų, kurie priima sprendimus anksčiau, naudai.

Tačiau priimant sprendimą nereikėtų savęs įvaryti į kampą ir čiupti kas pakliuvo vien dėl to, kad tiksi laikas. Reikia susirasti gerą būstą tinkamoje vietoje, tokį, kuris išsaugotų vertę, jeigu kiltų noras jį parduoti. Tikrai nebūtų protinga čiupti ekonominės klasės būstą prastoje vietoje vien dėl to, kad aš įkandu tą būstą nupirkti, be to, mane spaudžia laikas. Toks elgesys nelabai išmintingas“, - žurnale „Investuok“ pataria ekonomistas.

Pasak G. Nausėdos, artimiausius dvejus metus šioje rinkoje tikriausiai bus daug optimizmo, todėl kainos po truputį kils, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės pristatys būstų, susiformuos lūkesčiai, kad kainos ir ateityje kils, o tai skatins ateiti į šią rinką naujus pirkėjus.

„Šiuo metu yra sklaidos etapas, kai nekilnojamojo turto rinka jaučia padidėjusį aktyvumą, bet nesiimčiau prognozuoti ilgesniam laikui. Aš matau tokią dvejų metų perspektyvą. O toliau jau prasideda nežinomybė dėl palūkanų, kurias Europos centrinis bankas gali pradėti didinti, ir kiti dalykai, susiję su verslo ciklais“, – sako jis.

Ekonomistas priduria, kad prognozuojama, jog 2016–2017 m. vidutinis atlyginimas augs po 6–7 proc., ekonomika – apie 3 roc., nedarbo lygis toliau mažėja, todėl ir šiuo aspektu yra visos prielaidos nekilnojamojo turto rinkai augti.

Tai straipsnis iš žurnalo “INVESTUOK" nekilnojamojo turto rubrikos.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Aktualijų, rinkų ir sektorių rubrikose: Rizikos ruduo – kaip elgtis šį rudenį?

Kodėl Europos akcijos pigios, o ekonomika stagnuoja?

Kur konkrečiai pastarąjį ketvirtį investavo garsiausi pasaulio investuotojai? Ar jau laikas dairytis į automobilininkų akcijas?

Sumaištis palanki mėgstantiems riziką. Europos akcijų rinka – spekuliantų rojus.

NT rubrikoje: Geriausios Vilniaus vietos investuoti: kurios Vilniaus vietos bus daug labiau vertinamos po penkių ar dešimties metų nei dabar.

Komercinis NT – ant bangos. Kas toliau? Dizainas - ne tik pagalvėlės ir užuolaidos: kaip įrengti patrauklų butą? Sau ir nuomininkams.

Investavimo ABC rubrikoje: 5 virtualūs žaidimai pradedantiems investuotojams. Ir dar: įžvalgos, komentarai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu