Patikėjusi graudžiomis jaunos poros ašaromis, moteris jiems išnuomojo butą, tačiau po kurio laiko nuomininkus teko iškraustyti. Paaiškėjo, jog turto savininkė patikėjo gudriais aferistais.
Klaida – patiklumas
„Tiesiog noriu, kad mano istorija taptų pamoka kitiems, kurie nuomoja butus. Dabar tie nuomininkai veikiausiai ieškosi naujo būsto, todėl noriu visus įspėti, kad būtų atsargūs“, – kalbėjo klaipėdietė Eglė.
Ji vasarą nusprendė išnuomoti trijų kambarių butą, esantį Klaipėdos centre. Butas buvo kapitaliai suremontuotas, jame buvo nauji baldai, buitinė technika, todėl moteris norėjo už jį gauti 400 eurų per mėnesį nuomos.
„Butu domėjosi daug žmonių, tačiau viena jauna pora buvo ypač atkakli. Ji norėjo kuo skubiau įsikraustyti gyventi, tikino, jog abu dirba, neturi žalingų įpročių. Kažkaip jų pagailėjau ir sutikau jiems išnuomoti savo butą. Dar net nuleidau kainą – sutarėme, kad jie mokės po 350 eurų per mėnesį, nes žadėjo gyventi labai ilgai. Su mergina pasirašėme sutartį metams, o to vaikino duomenų iki šiol nežinau“, – teigė klaipėdietė.
Ji tikino, kad jai pačiai nepatiktų, jei šeimininkai nuolat eitų tikrinti buto, todėl ir ji buvo tos nuostatos, kad į išnuomotą butą nevaikščios.
Tegul tik nuomininkai tvarkingai moka nuomą, susimoka komunalinius mokesčius ir esą viskas bus gerai.
„Tas mano patiklumas, žmogiškumas ir buvo didžiausia klaida“, – dabar jau žinojo Eglė.
Išsigando, kad nesudaužytų brangių daiktų
Sutartį dėl buto nuomos ji pasirašė liepos 15 dieną, pora iškart sumokėjo dviejų mėnesių nuomą, taip išėjo, jog depozitas yra 350 eurų.
Po mėnesio Eglė nuvažiavo į butą pasiimti nuomos pinigų. „Manęs net nepakvietė užeiti, o ir pati nesiveržiau. Tiesiog pro duris iškišo 350 eurų ir viskas. Tačiau ir atrodė, kad viskas gerai, juk nuomą moka laiku, skundų iš kaimynų negirdėjau“, – teigė Eglė.
Problemos prasidėjo rugsėjį. Kai atėjo laikas mokėti nuomą, moteris iš nuomininkės sulaukė trumposios žinutės, kad nuomą jie sumokės kitą dieną, nes esą draugas vėlai grįžta iš darbo.
„Rugsėjo 16 dieną ta nuomininkė Jolita Abramova man paskambino ir pareiškė, kad vakare ją kieme užpuolė, sumušė, atėmė visus pinigus, todėl nuomos teks palaukti. Man iškart kilo įtarimų, jog kažkas ne taip. Ji dar paprašė, kad atsiųsčiau banko sąskaitos numerį ir esą nuomą jie perves kuo greičiau.
Kol kalbėjomės, fone girdėjau, jog vyksta kažkokios muštynės, dūžta indai. Siunčiau sms žinutę, bet tuo pačiu aviausi batus važiuoti žiūrėti, kas vyksta tame mano bute. Jame buvo daug brangaus turto – ir nauji baldai, ir buitinė technika, todėl man tikrai buvo neramu, kad visko neišdaužytų“, – kalbėjo pašnekovė.
Grasino užmušti
Nuvykusi į butą, ji pati atsirakino duris.
„Kai įėjau į vidų, per dūmus nieko nemačiau – tiek buvo prirūkyta, nors jie juk dievagojosi, kad yra be žalingų įpročių. Buvo net sugadinta priešgaisrinė signalizacija, kad ji neveiktų ir netrukdytų rūkyti mano bute. Vaizdas buvo išties kraupus – mėtėsi buteliai, duženos, po butą vaikščiojo ir kažkokia neadekvačiai besielgianti mergina, kuri man spjovė į veidą.
Nuomininkės draugas, kai papriekaištavau, kad jie yra girti, puolė mane stumdyti. Norėjau skambinti vyrui, bet tas draugas daužė man per rankas, kad negalėčiau pasinaudoti telefonu. Jie visi pareiškė, kad elgsis taip, kaip nori, nes čia yra jų namai“, – piktinosi Eglė.
Galiausiai jai pavyko susisiekti su savo vyru, tačiau jis buvo darbe ir negalėjo atvykti, todėl paprašė draugo, kad jis atvažiuotų ir padėtų žmonai.
„Kol atvažiavo vyro draugas, nuomininkas man šaukė, kad mane užmuš, kad padegs ir butą, ir mano automobilį, kad nebevaikščiosiu tokia laiminga. Kai atvažiavo draugas, tas vaikinas spruko pro duris, o merginos šiek tiek nurimo. Bet kai jos suprato, kad aš nejuokauju, o tikrai liepiu išsikraustyti, vėl prasidėjo isterija.
Todėl išsikviečiau policijos pareigūnus. Jie operatyviai atvyko ir kelias valandas buvo bute su manimi, kol tos merginos susikrovė daiktus. Dar prašiau atiduoti raktus nuo buto durų, bet jos pareiškė, kad nežino, kur pasidėjo“, – pasakojo klaipėdietė.
Padegė buto duris
Pareigūnai jai patarė operatyviai pasikeisti durų spynas.
Moteris taip ir padarė. „Laimė, kad suspėjau, nes kai meistras pakeitė spynas, išvažiavau pirkti valymo priemonių, kad sutvarkyčiau butą. Kai grįžau, buto durys buvo aplietos kažkokiu skysčiu ir padegtos. Jos degė ne atvira liepsna, o ruseno. Kai bandžiau atrakinti buto duris, tai buvo sudėtinga padaryti. Matyt, jie bandė įeiti į butą ir jį padegti, kaip buvo žadėję, tačiau nekaip negalėjo, nes spynos buvo pakeistos, tai nors jas pabandė sugadinti“, – kraupo pašnekovė.
Policijoje ji parašė du pareiškimus – dėl grasinimų susidoroti ir dėl turto suniokojimo. Anot pašnekovės, pareigūnai pradėjo du ikiteisminius tyrimus.
„Jau paaiškėjo, kad į savo butą buvau įsileidusi narkotikų ir prostitucine veikla besiverčiančią grupuotę iš Šiaulių. Pareigūnai išaiškino, kad ta trečioji draugė yra Modesta Januškaitė, kuri buvo 7 kartus teista. Vaikino tapatybės vis dar nepavyko nustatyti. Manau, kad ta šiauliečių gauja šiuo metu intensyviai ieško būsto ir laisvai vaikšto miesto gatvėse. Raginu visus žmones, kurie nuomoja butus, būti labai atsargiems“, – patarė Eglė.
Ji skaičiavo, kad nuomininkai pridarė nuostolių, kurie siekia apie 2000 eurų. Jie sugadino baldus, pradegino lovos čiužinį, sulaužė kelias spinteles, sugadino orkaitę, priešgaisrinę apsaugos sistemą. Be to, jie neatsiklausę perdažė buto vieno kambario sienas, išterliojo užuolaidas, vietomis sukapojo parketą.
„Aišku, kad kreipsiuosi į teismą, jog nuostoliai būtų atlyginti, tačiau reikia palaukti, kol bus baigti ikiteisminiai tyrimai. Be to, jau dabar aišku, kad ta nuomininkė Jolita Abramova yra keturis kartus teista, jai skirta baudų už 2000 eurų, kuriuos išieškoti jau perduota antstoliams. Gal ir neatgausiu pinigų, tačiau nors įspėsiu kitus žmones, kad nepatikėtų jų graudžiomis ašaromis, kaip tai padariau aš“, – kalbėjo klaipėdietė.
DELFI pabandė susisiekti su J. Abramova. Tačiau telefonas, kuriuo ji bendravo su būstą nuomojusia Egle, buvo išjungtas.
Nuomotojams – svarbūs patarimai
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būto departamento vadovas Audrius Šapoka patarė, kokių esminių taisyklių reikėtų laikytis, kad turto savininkai, kurie nuomoja butus, nepatektų į tokias keblias ir nepavydėtinas situacijas.
Anot jo, esminis dalykas yra teisiškai korektiška nuomos sutartis sutartis tarp turto savininko ir nuomininko.
„Sutartyje derėtų numatyti visas detales – užstato dydį, nuomos trukmę, įsikėlimo ir atlaisvinimo terminą, sutarties nutraukimo sąlygas ir apskritai atsakomybę už sąlygų nesilaikymą, svarbu įvardinti, kad patalpos bus nuomojamos gyvenamajai paskirčiai ir konkretiems asmenims, mokesčių mokėjimo tvarką, kada ir kokiais atvejais savininkas turi teisę apžiūrėti turtą, abiejų šalių atsakomybes, taip pat labai svarbu sudaryti bute paliekamų baldų, buitinės technikos ar kitų apyvokos daiktų sąrašą ir aprašyti jų būklę“, – teigė A. Šapoka.
Jis patarė, jog itin svarbu prieš perduodant būstą nuomininkui, pasidaryti nuotraukų, kaip atrodo baldai, sienos, buitinė technika ir pan.
„Nuotraukos gali būti sutarties priedas, ant jų turi pasirašyti ir turto savininkas, ir nuomininkas.
Natūralus baldų ar technikos nusidėvėjimas yra turto savininko reikalas, tačiau jei baldai ar sienos yra nuniokoti, tai įrodyti padės tik nuotraukos“, – kalbėjo A. Šapoka.
Jo žodžiais, svarbus yra ir depozito dydis.
„Kažkaip nuo seno įprasta, kad turto savininkai iš nuomininkų paima pinigų papildomai už vieną mėnesį ir viskas. Dabar įprasta praktika yra, jog depozito dydis yra 2-3 mėnesių nuomos mokestis. Ir šie pinigai nuomininkui atiduodami tada, kai jis išsikrausto, palieka tvarkingą būstą, o ne skaičiuojami kaip nuomos pinigai už paskutinius mėnesius, kai žmogus dar gyvena bute“, – aiškino A. Šapoka.
Anot jo, labai sveikintina praktika yra, jog nuomininkų duomenys patikrinami „Creditinfo“ sistemoje.
„Aišku, jei butą nuomoja žmogus, o ne agentūra, jis neturi teisės patikrinti tokių duomenų. Be to, jie gali būti patikrinti tik tada, kai žmogus duoda leidimą.
Todėl jei potencialus nuomininkas nesutinka, kad būtų tikrinami jo duomenys, jau gali kilti abejonių dėl jo mokumo, todėl geriau su tokiu asmeniu sutarties nesudaryti. Be to, pats nuomininkas turi teisę iš „Creditinfo“ gauti informaciją apie savo mokumą ir ją pateikti turto savininkui, jei jis paprašo. Taip tikrai bus aiškiau, ar žmogus pajėgus mokėti nuomą“, – patarė A. Šapoka.
Jo žodžiais, daug abejonių kelia tie nuomininkai, kurie nesidera, sutinka su visomis sąlygomis, nori įsikraustyti kuo greičiau.
„Iš asmeninės patirties turiu konkretų pavyzdį. Butą nuomotis atvyko labai respektabilios išvaizdos vyras, atvažiavęs prabangiu automobiliu. Jis norėjo kuo skubiau išsinuomoti būstą, greičiau įsikelti, nesiderėjo dėl sąlygų, su viskuo sutiko. Paskui paaiškėjo, kad jis turi daug skolų, nesusimokėjo nuomos ankstesniame bute, todėl yra metamas lauk ir jam skubiai reikia naujo būsto. Todėl turto savininkams patarčiau geriau būti kantresniems, ilgiau paieškoti nuomininkų, bet rasti tikrai sąžiningus ir mokius, o ne greitai ir bet ką“, – tvirtino A. Šapoka.
Jis paneigė mitą, kad jei žmogus būstą nuomoja nelegaliai, kitaip tariant, neturi verslo liudijimo ar metų pabaigoje nesumoka 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo gautų pajamų, esą jis neturi jokių teisių.
„Turto savininko santykiai su Mokesčių inspekcija ir jo santykiai su nuomininku yra visiškai nesusiję. Jei žmogus butą ir nuomoja nelegaliai, tai jis privalės aiškintis Mokesčių inspekcijai, tačiau jis turi visas teises ieškoti teisybės, jei nukentėjo nuo nuomininkų“, – tvirtino A. Šapoka.
Esate susidūrę su bėdų pridariusiais nuomininkais? O gal teko nuomotis būstą iš tokių žmonių, kurių sutikti niekam nelinkėtumėte? Pasidalykite savo patirtimi ir padėkite kitiems neįkliūti į nemalonius nuomos reikalus! Jūsų minčių laukiame el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Nuoma“!
