Žemės užėmimas, padarytas kaimo gyvenamojoje teritorijoje, užtrauktų 2 kartus didesnę baudą, nei yra šiuo metu nustatyta. Už žemės užėmimą miesto gyvenamojoje teritorijoje arba saugomose teritorijose esančios žemės užėmimą galėtų būti skiriama 5 kartus didesnė bauda, nei šiuo metu nustatyta.
Tai siūlančias Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus įregistravo Seimo narė Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Šiuo metu už ATPK numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės užėmimą gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 579 eurų. Pakartotinis tokio teisės pažeidimo atlikimas arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą turtą užtraukia baudą nuo 579 iki 1158 eurų.
Už Administracinių nusižengimų kodekse numatyto nusižengimo padarymą, t. y. savavališką žemės užėmimą, gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 560 eurų. Pakartotinis tokio nusižengimo padarymas arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę užtraukia baudą nuo 550 iki 1200 eurų.
V. Baltraitienės nuomone, šiuo metu nustatyta atsakomybė už savavališką žemės užėmimą ir vengimą ją grąžinti yra per švelni, neturi drausminančio bei skatinančiojo poveikio laikytis teisės aktų reikalavimų. „Todėl siūloma sugriežtinti galiojančias sankcijas, bei diferencijuoti numatytų sankcijų dydį pagal teritorijas (kaimo gyvenamojoje vietovėje, miesto gyvenamojoje vietovėje, saugomose teritorijose), kuriose padarytas pažeidimas“,– sako projekto autorė.
Jos teigimu, pagal 2015 metais atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatus administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK, skaičius miesto teritorijoje buvo žymiai didesnis nei kaimo teritorijoje (atitinkamai 320 ir 240). Didžiausi pažeidimų pagal ATPK skaičiai fiksuoti didžiuosiuose miestuose: Vilniaus mieste – 238, Kauno mieste – 24, Klaipėdos mieste – 19.
„Bendra nustatyta bauda, nediferencijuojant pagal žemės buvimo vietą, pažeidėjams sudaro sąlygas įvertinti ekonominę naudą, sumokėjus palyginus nedidelę baudą, ir toliau naudoti savavališkai užimtą žemę. Gyvenamosiose teritorijose Vilniaus mieste 1 aro žemės vertė gali siekti 1200 eurų, o, pavyzdžiui, Kupiškio ar Rokiškio rajone 1 aro žemės vertė tesiekia nuo 13 iki 29 eurų (valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 1 d. duomenys).
Atsižvelgiant į tokį žemės kainos skirtumą mieste ir kaime, tokio pat dydžio baudos galiojimas už pažeidimus, padarytus tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose vietovėse, yra neadekvatus dabartinei situacijai ir neužkerta kelio pažeidimų vykdymui. Siekiant užkirsti kelią savavališko saugomų teritorijų, kurios dėl savo statuso yra ypatingos svarbos, užėmimui, taip pat siūloma griežtinti šiuo metu nustatytą ir galiojančią atsakomybę jų atžvilgiu“,– sako projektų iniciatorė ir rengėja Seimo narė Virginija Baltraitienė.
