„Per 20 metų labai pasikeitė Vilniaus miesto gyvenamosios teritorijos. Daug miestiečių iš daugiabučių namų persikėlė į namus ir kotedžus, kurie administraciškai atsiduria Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Aplink sostinę susikūrė Bendorėlių, Salotės, Antežerių, Zujūnų, Avižienių, Galgių ir daug kitų bendruomenių, kuriose gyvena vilniečiai, nors jų adresas yra Vilniaus rajono savivaldybėje. Jie nepatenkinti, kad Vilniaus rajono savivaldybė neskiria jokio dėmesio jų aplinkai. Neasfaltuojami keliai, nestatomi žibintai, netiesiami šaligatviai, labai prastas susisiekimas viešuoju transportu. Tai galėtų pagerėti, jeigu teritorijos būtų priskirtos sostinei“, – sako parlamentaras.

Kaip pagrindinės priežastys, kodėl nėra investuojama į naujakurių gyvenvietes, yra įvardijami politinių pažiūrų išsiskyrimas ir teisinis naujųjų bendruomenių statusas.

„Ne paslaptis, kad Vilniaus rajono savivaldybės politikai siekia įsiteikti savo rinkėjams, todėl pirmiausia investuoja į senąsias gyvenvietes, o naujakuriai, kurie nebalsuoja už valdančius politikus, paliekami likimo valiai. Juos pamiršo ir Vyriausybė, nes teisiškai šios bendruomenės yra kaimo gyventojai, todėl jų nepasiekia ES investicijos, skirtos miestams, o kaimo programos, kurios skirtos ūkininkams ir amatininkams, jiems neaktualios“, – teigia K. Masiulis.

Savivaldybių teritorijų ribas keičia Seimas Vyriausybės teikimu.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (71)