Taip sovietinės statybos daugiabučių kiemuose bus suformuoti valstybinės žemės sklypai viešosioms erdvėms, kurie galės būti skirti poilsiui, aktyviam laisvalaikiui, bet ne statyboms.
Dažna problema sostinėje yra ta, kad gausiai užstatytuose daugiabučių kiemuose lyg ir nėra teritorijos šeimininko, o gyventojai nesiima iniciatyvos įsiteisinti bendro kiemo, todėl namo pašonėje neretai ima ir išdygsta statinys.
Grąžinant savininkams žemę daugiabučių namų kiemuose, beatodairiškai leidžiama keisti ir jų paskirtį, todėl statytojų nesustabdo ir gyventojų parengti detalieji planai, kurie atrodytų turėtų apsaugoti vilniečių pamėgtas erdves nuo statybų.
„Miestas – mūsų visų erdvė, tačiau tik parodžiusi iniciatyvą savivaldybė gali tikėtis, kad gyventojai imsis tvarkyti savo kiemus. Taip judame link pagrindinio tikslo – sukurti jaukesnes, patogesnes, patrauklias miesto viešąsias erdves, kurios tarnaus miestiečiams“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Savo kiemo žemės sklypo šeimininku turėtų tapti namų bendrija, o ten, kur jos nėra, savivaldybė gali pripažinti šių teritorijų svarbą vietos bendruomenei ir formuoti valstybinės žemės sklypus viešųjų erdvių įrengimui bei sudaryti valstybinės žemės panaudos sutartis.
Savivaldybei suformavus valstybinės žemės sklypą viešajai erdvei, daugiabučio namo kieme šeimininkausiantys gyventojai galės patys nuspręsti – kaip tvarkytis želdynus, įsirengti sporto ir žaidimų aikštelę, ar išplėsti automobilių statymo aikštelę ir kt.
Be to, Vilniuje šiemet atsiras bent dešimt naujų žaliųjų erdvių gyvenamuosiuose rajonuose.
Pirmieji kuriamų naujų viešųjų erdvių darbai jau prasidėjo – dešimčiai skverų atrinkti specialistai, kurie sostinės daugiabučių rajonuose kurs išskirtines erdves. Žaliosios erdvės bus atnaujinamos ir kuriamos Antakalnio, Fabijoniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Pašilaičių, Pilaitės, Šeškinės seniūnijose.
