Vokietijos didmiesčiuose nekilnojamojo turto ir nuomos kainos auga kaip ant mielių, vienas po kito dygsta nauji objektai, o itin palankiomis sąlygomis teikiamos paskolos vilioja savo būstą norinčius turėti žmones. Gyvenamojo ploto paklausa šiuo metu didžiausia Berlyne, Hamburge ir Miunchene, o ekspertai įžvelgia naujo burbulo pavojų.
Miunchene būsto nuomos kainos vienos didžiausių šalyje – nekilnojamojo turto bendrovės „JLL“ duomenimis, čia naujos statybos name 1 kvadratinio metro nuomos kaina siekia ir 16,90 euro. Būsto kainos kyla ir kituose Vokietijos miestuose – pirmojoje šių metų pusėje Berlyne, Diuseldorfe, Kelne, Leipcige ir Štutgarte, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos šoktelėjo 6 proc.
Nuomos kainos kyla dėl spartėjančių būsto vertės kilimo tempų. Toks augimas kai kuriems ekonomistams kelia nerimą.
„Vis didesniame skaičiuje šalies regionų sparčiai auga būsto kainos, o dėl augančių tolesnio kilimo lūkesčių kyla nekilnojamojo turto kainų burbulo grėsmė“, – teigė Esene įsikūrusio Reino-Vestfalijos ekonomikos tyrimų instituto ekonomistas Rolandas Döhrnas.
Tarptautinio atsiskaitymų banko skaičiavimais, Vokietijoje nekilnojamojo turto kainos 10 proc. viršija ilgalaikį vidurkį – tokie ženklai paprastai įspėja apie artėjančią krizę.
Privatus tyrimų institutas „Empirica“ aukštą nekilnojamojo turto kainų burbulo atsiradimo grėsmę fiksavo dvylikoje pagrindinių šalies miestų. Dėl „Brexit“ situacija gali dar labiau pablogėti, nes nemažai Didžiojoje Britanijoje įsikūrusių bendrovių greičiausiai norės perkelti savo būstines į Vokietiją.
Vokietijos ekonomika iš to išloštų, tačiau nekilnojamojo turto kainos dar labiau pakiltų.
Tačiau situacija šalyje nevienalytė. Nors didžiuosiuose miestuose kainos ir stiebiasi aukštyn, provincijoje juntamas gyvenamojo ploto perteklius. Dalis būsto savininkų sunkiai randa pirkėjus.
Regionuose, kuriuose fiksuojamas būsto kainų šuolis, paklausa smarkiai viršija pasiūlą. Tačiau kas nutiks, kai naujų nekilnojamojo turto objektų bus per daug – kitaip tariant, kai sprogs kainų burbulas?
„Commerzbank“ ekonomistas Ralphas Solveenas kaltina Europos centrinį banką ėmusis ydingos fiskalinės politikos, dėl kurios daugėja išduodamų paskolų ir smunka hipotekos kainos, tad padėtis Vokietijoje pradeda panašėti į didžiule krize pasibaigusią situaciją JAV ir Ispanijoje.
Visgi Vokietijos centrinio banko ekonomisto Jenso Mehrhoffo teigimu, nepaisant žemų palūkanų normų, naujų būsto paskolų skaičius išaugo ne itin ženkliai.
