Nuo šių metų pradžios daugėjo ir naujų susitarimų. Per sausį gyventojai būstui pasiskolino už 69 mln. eurų, o per birželį – jau už 107,9 mln. eurų.
Kaip paaiškino Lietuvos banko (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius, mėnesiniai naujų būsto kredito sutarčių svyravimai susiję su būsto rinkos sezoniškumu, kuomet daugiau būsto sandorių sudaroma pavasarį ir rudenį.
Sveikas atsigavimas
T. Garbaravičius DELFI sakė, kad kredito įstaigų suteiktų būsto paskolų portfelio mažėjimas, prasidėjęs krizės metu 2009 metais, truko ilgiau nei 5 metus, o pastaruoju metu stebimą didesnį aktyvumą galima vertinti kaip sveiką būsto paskolų portfelio atsigavimą, kasmėnesinis portfelio didėjimas tęsiasi jau kiek daugiau nei metus.
„Be to, 2015 metų pradžioje, po euro įvedimo, nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sudaromų sandorių skaičius buvo pastebimai smukęs, todėl 2016 metais fiksuojamas statistiškai didesnis santykinis prieaugis“, – priminė jis.
LB valdybos narys dėstė, kad yra kelios pagrindinės suaktyvėjusio skolinimo būstui įsigyti priežastys.
„Pirmiausia prie to svariai prisideda sparčiai augančios gyventojų pajamos, kurios didėjo sparčiau nei būsto kainos. Taigi šiuo metu būsto įperkamumas yra pagerėjęs“, – sakė T. Garbaravičius.
Antra jo įvardyta reikšmingą įtaką aktyvumui NT rinkoje daranti priežastis – mažos palūkanų normos, kurios didina skolinimosi patrauklumą, mažina paskolų grąžinimo naštą. Šiuo metu vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos neviršija 2 proc.
„Kylančių pajamų ir augančios ekonomikos kontekste stiprėja gyventojų lūkesčiai – jie gerėjimo kryptimi juda jau nuo 2009 metų, o pastaruoju metu auga skolinimas ne tik būstui įsigyti, bet ir vartojimo reikmėms“, – dar vieną priežastį nurodė LB valdybos narys.
Vertina kaip investiciją
T. Garbaravičius taip pat pažymėjo, kad kai kurie gyventojai esant žemoms palūkanoms būsto įsigijimą vertina kaip gerą investiciją ir įsigyja butus nuomai.
„Ypač turint galvoje, kad šiuo metu grynasis butų nuomos pajamingumas didmiesčiuose svyruoja tarp 4,5–5,4 proc. Neabejotina, jog dalis naujų pirkimo sandorių yra sudaroma būtent siekiant būstą išnuomoti. Tačiau nederėtų pamiršti ir rizikų.
Per keliasdešimt metų (būsto paskolos įprastai ilgalaikės) būsto kainų ir palūkanų svyravimai gali būti labai reikšmingi, o tai koreguotų tiek būsto savininko uždarbį, tiek jo galimybes grąžinti skolą“, – sakė jis.
LB valdybos narys dėmesį atkreipė į tai, kad nepaisant atkutusios būsto paskolų rinkos, nereikėtų pamiršti fakto, jog didžioji dalis būsto Lietuvoje perkama nuosavomis lėšomis.
Šiuo metu už paskolas įkeičiant NT įsigyjama apie 40 proc. būsto, o 2007 metais imant paskolas sandorių buvo sudaroma gerokai daugiau – apie du trečdaliai.
„Atsižvelgiant į dėl rekordiškai mažų palūkanų kylančias grėsmes, praeitų metų lapkritį buvo atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie mažina per didelio gyventojų įsiskolino riziką ir didina paskolos gavėjų atsparumą galimiems palūkanų šokams“, – teigė T. Garbaravičius.
Jis dar pridūrė, kad Lietuvos bankas nuolat atidžiai stebi padėtį būsto ir skolinimo rinkoje ir analizuoja, ar finansų sistemoje nesipučia burbulai, o identifikavus rizikas nedelsiant imtųsi jas užkardančių makroprudencinių priemonių.
„Lietuvos bankas turi platų tokių priemonių arsenalą grėsmėms užkardyti“, – tvirtino pašnekovas.
Pigesnė alternatyva už nuomą
Pirmąjį 2016 metų ketvirtį „Swedbank“ buvo išdavęs paskolų už maždaug 2,15 mlrd. eurų, SEB – už 2,13 mlrd. eurų. 1,47 mlrd. eurų buvo paskolinęs DNB bankas, o „Nordea“ – 0,87 mlrd. eurų.
Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, visų keturių bankų paskolų portfeliai padidėjo.
„Swedbank“ būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulika DELFI sakė, kad būsto paskolų rinkos augimą lemia tai, kad gyventojai optimistiškiau vertina galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus, o jų lūkesčius palaiko objektyvūs faktoriai – stabiliai augantis šalies ūkis ir didėjantis darbo užmokestis.
„Prie būsto skolinimosi apimčių augimo taip pat prisideda šalyje didėjanti naujos statybos būsto pasiūla ir vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos.
Be to, nuomos pajamingumas, rodantis kiek buto vertės sudaro metinės jo nuomos pajamos, taip pat išlieka aukštas. Tai reiškia, jog būsto įsigijimas išlieka patrauklia investicija ir pigesne alternatyva nei jo nuoma“, – kalbėjo jis.
Tikisi brangimo
SEB banko finansavimo paslaugų departamento direktorius Vaidas Žagūnis aiškino, kad didėjantį naujų būsto paskolų skaičių ir paskolų gyventojams portfelio didėjimą vertina kaip subalansuotą, skatinamą dabartinių ekonominių sąlygų ir įvairių veiksnių.
„Būsto paskolų rinkos augimą iš esmės lemia didmiesčių gyventojai – Vilniaus ir Kauno gyventojų imamos naujos būsto paskolos sudaro 75 proc. visų naujai išduodamų paskolų. Naujų būsto paskolų paklausą skatina gerėjantys gyventojų lūkesčiai dėl ateities, didėjantys atlyginimai, žemų palūkanų aplinka, taip pat ir lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų“, – pažymėjo jis.
Remiantis SEB banko atliekama gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius, šių metų birželį 51 proc. respondentų tikėjosi, jog būsto kainos per artimiausius 12 mėnesių padidės, 9 proc. – kad sumažės, 28 proc. – kad nesikeis. Panašūs gyventojų lūkesčiai, kai pusė ar kiek daugiau negu pusė tikisi būsto kainų kilimo, jau laikosi beveik metus – nuo 2015 metų birželio.
DNB kredito paslaugų departamento vadovė Irma Stankevičienė DELFI pasakojo, jog padidėjusį klientų susidomėjimą būsto paskolomis pastebi ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos regionuose.
„Šioms tendencijoms stiprią įtaką daro suaktyvėjusi NT rinka bei vystytojų pateikiami nauji pasiūlymai, – dėstė ji. – Padidėjusių ar naujai atsiradusių grėsmių tikrai neįžvelgiame. Bankas atsakingai vertina klientų galimybes pasiskolinti, o turto kainų kilimas vis dar yra pakankamai nuosaikus.“
Konsultuojasi su visais
„Nordea“ mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje Jaunius Marinskas teigė, kad pastarųjų mėnesių klientų susidomėjimą būsto kreditais lemia sezoniškumas, tačiau tai nėra stiprus didėjimas, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
„Pastebime, kad vis daugiau klientų prieš priimdami galutinį sprendimą konsultuojasi ir lygina įkainius su visais bankais, todėl konsultacijų trukmė iki galutinio sprendimo yra pailgėjusi. Tačiau džiugina tai, kad klientai konsultacijų metu rodo didesnį finansinį raštingumą, tai yra dar viena priežastis, kiek prailginanti įprastą konsultacijų laiką“, – sakė jis.
„Nordea“ atstovas taip pat pažymėjo, kad nuo kovo mėnesio savo klientams teikia būsto konsultacijas internetu.
„Užsiregistravus konsultacijai internetu, banko specialistas jums paskirs konsultacijų laiką ir artimiausiomis dienomis internetu galėsite gauti konsultaciją jums rūpimais finansiniais klausimais. Vidutiniškai susitikimas su banko darbuotoju internete trunka apie 30 minučių, o dauguma klientų renkasi galimybę konsultuotis po darbo valandų, – nurodė J. Marinskas. – Poskyryje konsultacijos gali tekti palaukti keletą dienų.“
I. Stankevičienė iš DNB nurodė, kad dėl norinčių pasikonsultuoti apie būsto paskolas eilių problemų neturi. „Daugeliu atvejų pakviečiame atvykti tą pačią arba kitą dieną“, – sakė ji.
V. Žagūnis iš SEB pasakojo, jog į konsultacijas registruoja ir priima įprasta tvarka. „Kaip ir įprastai vasarą, dėl sezoniškumo ir atostogų meto, klientų poreikis atvykti į tokio pobūdžio konsultacijas yra kiek sumažėjęs, palyginti su pavasariu, kai susidomėjimas būsto konsultacijomis būna didžiausias“, – teigė jis.
T. Pulikas iš „Swedbank“ tvirtino, kad pradinę konsultaciją dėl būsto paskolos suteikia tą pačią dieną. „O išsamiai konsultacijai klientai turi galimybę užsiregistruoti sekančią dieną, – pasakojo jis. – Vasarą klientai linkę daugiau laiko skirti apmąstymui ir būsto įsigijimo galimybių įsivertinimui, todėl šiuo laikotarpiu padidėja skaičius klientų, kurie dar nėra tiksliai apsisprendę dėl būsto įsigijimo, bet pageidauja įsivertinti tokią galimybę.“
