Daugiabučių namų kiemuose iki šiol stūkso nežinia kiek dešimtmečių skaičiuojančios kraupios gelžbetonio konstrukcijos, kadaise turėjusios atlikti tam tikrą funkciją vaikų žaidimų aikštelėse. Šalia jų – išklerusios, aplaužytos karuselės ir sūpynės, bet kada galinčios tapti nelaimės priežastimi.

Suaugo su kraštovaizdžiu

Sovietmečio urbanistinis-edukacinis paveldas. Taip būtų galima pavadinti įvairiuose miesto rajonuose, ypač daugiabučių namų kiemuose, stūksančius keistus objektus.

Šie sovietmečio rudimentai tapo tarsi neatsiejama gelžbetonio namų visumos, miegamųjų miesto rajonų urbanistinio peizažo dalimi.

Paradoksalu, bet dažnas kaunietis šių „gėrybių“ tarsi nepastebi.

Šie keisti objektai iškilo Kaune sparčiai augant betono džiunglėms – daugiabučių kvartalams. Sovietmečiu statant namus, formuojant rajonus rūpintasi mažiausių jų gyventojų gerove.

Namų kiemuose buvo įrengtos sūpynės, karuselės, kai kur – įvairios karstynės. Norint žaidimų aikštelėms suteikti dar daugiau žavesio, jose sugalvota suręsti įvairias kompozicijas iš statyboms naudotų medžiagų – gelžbetonio blokų. Taip atsirado įvairių improvizuotų tiltelių, pakopų, iš masyvių betono luitų suręstų smėlio dėžių.

Regis, kai kurios puošmenos buvo gaminamos specialiai. Miestą iki šiol „puošia“ masyvios, daugiau nei 4 m siekiančios betono arkos su metalo grotomis viduryje. Tai turėjo būti įrenginiai, skirti vaikams laipioti ir kitaip žaisti.

Daug dešimtmečių skaičiuojantys užmarštin nuėjusios epochos rudimentai pastaruoju metu tampa nemenku galvos skausmu.

Neprižiūrimos sūpynės, girgždančios karuselės nulaužytomis sėdynėmis ir kyšančiomis metalo konstrukcijomis, pasibaisėtinos būklės čiuožynės. Šis sovietinis vaikiškų pramogų kompleksas bet kada gali sukelti skaudžią nelaimę.

Grįžusi pasibaisėjo

Kiemas Kaune

„Nemaniau, kad per 2 dešimtmečius viskas liks taip, kaip buvo anksčiau. Miestas gražėja, išdygo naujų pastatų, o daugiabučių namų kiemai su tomis žaidynėmis tapo dar baisesni nei anksčiau“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė per atostogas į Kauną užsukusi Estera.

1996 m. kartu su tėvais į Izraelį repatrijavusi, dabar JAV gyvenanti informacinių technologijų specialistė pripažino, kad labai norėjo išvysti gimtąsias Eigulių rajono vietas.

Išdygę nauji prekybos centrai, keli renovuoti namai neužgožė keisto jausmo, kuris buvusią kaunietę apėmė išvydus sentimentus vis dar keliančią, bet jokio progreso nepaliestą urbanistinę erdvę.

„Su savo vaikais nuėjau į aikštelę, kurioje pati kadaise žaisdavau. Tai, ką pamačiau, – visiškas neūkiškumas. Sūpynės iki šiol neremontuotos, karuselės būklė tragiška: pusės sėdynių nėra, konstrukcija – kreiva, besimaskatuojanti į šonus ir girgždanti. Baisiausia, kad ant jų pasiutusiu greičiu suposi maži vaikučiai. Išbandyti šios „atrakcijos“ savo berniukams neleidau, nors jie labai to norėjo“, − įspūdžiais dalijosi buvusi kaunietė.

Moteris stebėjosi, kodėl iki šiol niekas nesiima priemonių ir iš kiemų nepašalina išklerusių, nuo daugiabučių namų statybos laikų remonto nemačiusių įrenginių.

„Mačiau, kad vaikų darželyje, kurį kadaise lankiau, gausu modernių sūpynių, čiuožyklų ir kitų įrenginių. Negi taip sunku iš žemės išrauti aprūdijusio metalo konstrukcijas ir jas pakeisti naujomis bei saugiomis?“ − stebėjosi moteris.

Išardė girtuoklių oazę

Kai kuriuose Eigulių rajono kiemuose „Savaitraščio Kaunui“ žurnalistus pasitiko ne pati estetiškiausia aplinka.

Į akis krito ne tik aptriušusios žaidimų aikštelės, bet ir neaiškios paskirties betono konstrukcijos.

„Ne vienas vaikas nuo tų karuselių buvo nupuolęs ir užsigavęs. Jas įrengė, kai pastatė namus, dabar niekam šie daiktai nerūpi. Kartais koks vyras sūpynes paremontuoja viela, kad vaikai dar galėtų suptis“, − sakė ant netoliese įrengto suoliuko sėdėjusios garbaus amžiaus kaunietės.

Moterys prisiminė, kad krūmynų apsupta žaidimų aikštelė, tiksliau – iš betono blokų suformuotas keistas darinys, vasaromis tapdavo girtuoklių oaze. Anot netoliese gyvenančių kauniečių, šalia esančioje parduotuvėje alkoholio prisipirkę vyrai ir moterys iki išnaktų triukšmaudavo, o apgirtę mušdavosi, kabinėdavosi prie žmonių.

„Praėjusią žiemą atvažiavo darbininkai, gal savaitę ardė tas betono plytas ir viską išvežė. Žmonės kalba, kad vienas policininkas neapsikentė netvarkos ir kreipėsi į seniūniją. Dabar jau ramiau, girtuokliams neliko kur atsisėsti, jie vakarais nesibūriuoja krūmuose. Ko gero, persikėlė kitur“, − pasakojo kaunietės.

Iš tiesų krūmynų ir vešinčių žalėsių apsuptoje aikštelėje likę pėdsakai byloja, kad neseniai čia buvo giliai žemėn įleistų luitų. Čia pat – nauja, nedidelė karuselė, šalia jos – ant žemės suręstas, stambialapių augalų prižėlęs nemažas betono keturkampis, kadaise atlikęs smėlio dėžės funkciją.

Niekieno daiktai valstybės žemėje


Kas turi pasirūpinti nesaugiomis sūpynėmis ir ilgai remonto nemačiusiomis karuselėmis? Kam priklauso šie įrenginiai?

„Su naujais daugiabučių kvartalais įrengtos žaidimų aikštelės yra neatsiejama šių namų dalis. Jeigu įrenginiai seniai neremontuoti ir yra pavojingi, su tuo nederėtų taikstytis“, − sakė Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Vyriausias miesto urbanistas tikino – jeigu žaidimų aikštelė įrengta gyvenamajam namui priskiriamoje teritorijoje, ją prižiūrėti turėtų patys gyventojai.

Deja, realybė kiek kitokia. Iki šiol daugelis Kauno miegamuosiuose rajonuose esančių daugiabučių neturi oficialiai patvirtintų kiemų ribų. Kitaip tariant, šalia esanti žemė, šaligatviai, kiemai, įvažos ir žalieji plotai priklauso valstybei.

Pasak N. Valatkevičiaus, valstybinėje žemėje esančiais nesaugiais žaidimų įrenginiais ir vaikams pramogauti kadaise suręstomis makabriškomis gelžbetonio konstrukcijomis turėtų pasirūpinti valstybė.

„Gerai, jeigu šios aikštelės yra šalia vadinamųjų kooperatinių namų, kur tradiciškai yra susiformavusios stiprios gyventojų bendruomenės. Žmonės šiuos įrenginius prižiūri, nes nori, kad jų vaikai ir anūkai jaustųsi saugūs“, − sakė N. Valatkevičius.

Prieš kelis dešimtmečius sumontuotos sūpynės, karuselės ir kraupios betono kompozicijos iki šiol nėra inventorizuotos. Tai – užmiršti praėjusios epochos daiktai.

Juos vertinti pradėta visai neseniai. Šis darbas patikėtas Kauno seniūnijų darbuotojams.

Sovietiniai statybininkai betono netaupė

„Natūralu, kad šiais įrenginiais, stovinčiais ant valstybei priklausančios žemės, turi rūpintis miesto savivaldybė. Prieš kelerius metus buvo skirta šiek tiek pinigų, vieni įrenginiai buvo išardyti, kiti – atnaujinti“, − pasakojo Eigulių seniūnijos seniūno pavaduotoja Asta Chanko.

Šiemet taip pat skirta lėšų sovietmečio rudimentams likviduoti. Pasak A. Chanko, seniūnas su kolegomis lankėsi daugiabučių kvartaluose, vertino įrenginių būklę ir sudarė objektų, kuriuos reikia remontuoti, atnaujinti ar iškelti, sąrašą.

„Tų įrenginių gana daug, jie pastatyti, kai niekas nieko neskaičiavo. Galima tik įsivaizduoti, kiek betono buvo supilta į išraustas duobes. Reikia paskaičiuoti, kiek pinigų reikės jiems likviduoti“, − sakė A. Chanko.

Eigulių seniūno pavaduotoja pripažino, kad yra nemažai įrenginių, keliančių pavojų vaikams. Tai ne tik karuselės sulaužytomis sėdynėmis ir styrančiomis metalo plokštėmis, bet ir aplūžusios, remonto nemačiusios sūpynės.

Vien Eigulių seniūnijoje suskaičiuota per šimtą įrenginių, kuriuos reikia remontuoti arba nugriauti.

„Tam tikra žaidimų aikštelių įrenginių dalis anksčiau buvo atnaujinta savivaldybės lėšomis. Iš žemės iškasti, demontuoti gelžbetonio luitus yra labai brangu.

Manau, situacija pasikeistų, jei daugiabučiai namai įteisintų savo kiemų ribas ir, tapę šių žaidimų aikštelių šeimininkais, patys spręstų, ką su jomis daryti. Deja, gyventojų karta dar nepasikeitė, žmonės tebegalvoja, kad tai turi būti padaryta už juos“, − skundėsi A. Chanko.

Kaunas atsisveikins su karuselėmis

Paaiškėjo, kad sovietinės statybos vaikų žaidimų aikštelėmis pavesta rūpintis savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriui.

Nors sūpynės, metalinės čiuožyklos ar betoniniai karkasai su sportu, regis, neturi nieko bendro, viešosiose erdvėse treniruoklius įrengusiems valdininkams pavesta rūpintis ir sovietmečio paveldu.

„Daugelyje kiemų įrengtos švytuoklinės sūpynės. Dažniausiai jų rėmas yra geras, bet kitos dalys jau atitarnavo. Ant rėmo bus montuojamos naujos dalys – grandinės su sėdynėmis“, − sakė Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Radzevičius.

Žaidimų aikštelių įrenginius visame mieste remontuos konkursą laimėjusi bendrovė „Tekanas“, o iš žemės išrausti ir demontuoti netaisytinus daiktus bus pavesta savivaldybės įmonei „Kauno švara“.

Savivaldybės atstovas užsiminė, kad beveik visos karuselės arba suktukai nebus remontuojami. Jų būklę įvertinę specialistai konstatavo, kad guoliai išdilę ir taisyti tiesiog nėra ko.

Griauti žadama aukštesnes nei 4 m arkines karstynes. Šie sovietmečio reliktai pripažinti itin nesaugiais. Žemesnes ir ne tokias pavojingas karstynes ketinama perdažyti.

„Visus darbus per seniūnijas deriname su gyventojais, atsižvelgiame į jų pageidavimus. Kai kurių namų gyventojai kiemuose iš viso nepageidauja tarybinių betoninių smėlio dėžių, kai kurie prašo į jas įpilti smėlio“, − sakė M. Radzevičius.

Nuo sovietmečio kiemuose likusios pavojingos metalo konstrukcijos jau supjaustytos Šančių rajone, Petrašiūnuose ir Panemunėje. Artimiausiu metu darbai pajudės Žaliakalnyje ir Šilainiuose.

„Šią vasarą bandysime padaryti kuo daugiau. Tiesa, viskas priklauso nuo finansinių išteklių. Neturime tiek lėšų, kad galėtume iškart sutvarkyti visų miesto kiemų aikšteles“, − sakė Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas M.Radzevičius.