Praėjusių metų lapkritį A. Butkevičius žadėjo išspręsti šešėlinės būsto nuomos rinkos problemą ir išaiškinti nelegaliai pajamas gaunančius bei mokesčių nemokančius asmenis.

„Kalbant apie pajamas, kurios generuojamos iš nuomos, pagal galiojančius įstatymus visos jos turi būti apmokestinamos pajamų mokesčiais. Kiek žinau, mokesčių inspekcija tokią informaciją renka. Jeigu dar šešėlyje nuomos pajamos yra didelės, tai ta kryptis, kuria mokesčių inspekcija turėtų dirbti“, – jį citavo naujienų agentūra BNS.

Algirdas Butkevičius

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta DELFI sakė, kad šiuo metu skatinant savanorišką mokesčių sumokėjimą, prioritetas teikiamas gyventojų švietimui ir konsultavimui, o kontrolės procedūros, kurios yra labai brangus administravimo procesas, kainuojantis tiek valstybei, tiek ir mokesčių mokėtojui, taikomos tik rizikingiausių mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Jis nurodė, kad šiuo metu pastebimos gerėjančios tendencijos.

„Būsto nuomos sektorių mokesčių administratorius vis dar vertina kaip pasižymintį aukšta mokesčių vengimo rizika, tačiau fiksuojami duomenys apie įsigyjamus verslo liudijimus ar deklaruojamas pajamas iš veiklos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, rodo, kad prevencinis darbas duoda rezultatų“, – sakė D. Buta.

VMI duomenimis, 2015 metais daugiau kaip 48 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 117 mln. eurų pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto (NT) nuomos. 2014 metais šias pajamas deklaravusių gyventojų buvo tiek pat – 48 tūkst., o jų nurodyta suma buvo 6 mln. mažesnė – 111 mln.

Taip pat auga su NT susijusios veiklos verslo liudijimų skaičius. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų 2015 metais užsiėmė 14,4 proc. daugiau gyventojų nei 2014 metais.

Išsisuko nuo klausimo

Norėdami sužinoti, kokių veiksmų A. Butkevičius ėmėsi po 2015 metais duoto pažado, DELFI kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją.

„Ar šiuo metu yra priimta kokių nors sprendimų arba pateikta pasiūlymų kaip tai (išspręsti šešėlinės būsto nuomos rinkos problemą – DELFI) padaryti? Jei taip, kokie jie? Jei ne, ar tai vis dar ketinama padaryti (kada)?“ – tokie klausimai buvo išsiųsti premjero padėjėjui Mindaugui Janulioniui.

Tačiau gautame atsakyme nurodyta informacija buvo identiška (vienodi sakiniai) iš D. Butos gautam atsakymui apie statistiką, t.y. kad prioritetas teikiamas gyventojų švietimui ir konsultavimui.

Darius Buta

Reikia dėmesio

Tačiau A. Butkevičiaus partijos kolega G. Paluckas mato geresnį sprendimo būdą.

„Taikant informacijos rinkimo operatyvines priemones galima sumažinti šešėlinės rinkos dalį, – sakė jis. – Kur kas gyvena – informacija yra. Juk žmonės nurodo savo adresą ir jeigu tai nesutampa su tavo turimos nuosavybės įrašais ir nėra įrašų apie oficialią būsto nuomos sutartį, pavyzdžiui, Registrų centre, tai mokesčių inspekcija ar operatyvinės veiklos statusą turinti, tarkim, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, galėtų labai paprastai šiais skersiniais pjūviais tą informaciją susigaudyti grynai iš informacinių sistemų.“

Socialdemokratas pabrėžė, kad sužinoti daugumą nelegalios būsto nuomos atvejų įmanoma. Tiesiog tam reikia dėmesio.

„Kad būtų kažkam paskirta funkcija ir labai aiškiai pasakyta: žiūrėkit, čia yra problema ir ją reikia išspręsti. Ir viskas. Tos informacijos aplink yra ganėtinai daug, nes žmonės nurodo savo gyvenamosios vietos adresą netgi valstybinėms įstaigoms, kai rašo, kreipiasi, ko nors prašo. Jeigu tai nesutampa su tavo nuosavybe arba nėra duomenų apie oficialią nuomos sutartį, galima labai gražiai, tvarkingai paklausti“, – teigė G. Paluckas.

Turi naują pasiūlymą

Šiuo metu Lietuvoje veikia socialiai remtiniems asmenims vietoj socialinio būsto nuompinigius siūlanti programa. Tačiau kol kas jos rezultatai – nuviliantys.

Vien Vilniuje būsto nuomos kompensacijos buvo pasiūlytos visoms į eilę socialiniam būstui gauti įrašytoms šeimoms, kurių yra 1875. Atsiliepė 187, bet dar ne visos jos pateikė reikiamus dokumentus. G. Paluckas DELFI nurodė, kad 22 šeimoms kompensacijos jau patvirtintos.

Sostinės vicemeras aiškino, kad šia programa pasinaudoti norintys žmonės susiduria su keliomis problemomis.

„Viena iš priežasčių, ką patys žmonės įvardija, jie lyg ir norėtų pasinaudoti kompensacijų tvarka, bet negali, nes nuomotojas nesutinka sudaryti oficialios būsto nuomos sutarties, – aiškino jis. – Pirma, niekas nenori tos savo veiklos viešinti ir iš šešėlio išlysti.

Antra – nenori formalizuoti tų santykių su socialiai remtinomis šeimomis, nes tai sukelia tam tikrų įsipareigojimų ir teisinių pasekmių.

Daugiavaikę šeimą iškraustyti yra sudėtingiau, nes teismas gintų vaikų interesus ir t.t.“

Tačiau G. Paluckas teigė, kad ketina siūlyti įstatymo pakeitimą, pagal kurį šioje programoje didesnį vaidmenį atliktų savivaldybė.

Gintautas Paluckas

„Savivaldybės įmonė nuomotųsi rinkoje butus ilgalaikei nuomai ir juos paskui subnuomotų. T.y. sudarai su nuomotoju ilgalaikę sutartį, mokumo problemų savivaldybės įmonė neturi, sutartis ilgalaikė, būstas apdraustas, pagal susitarimus numatomi kažkokie remontai ir panašiai – nuomotojas gauna visas garantijas, o savivaldybė savo ruožtų subnuomoja toms socialiai pažeidžiamiausioms grupėms, kurioms nepavyksta išsinuomoti rinkoje“, – dėstė pašnekovas.

Jis nurodė, kad tai atliktų „Vilniaus būstas“. Be to, pripažino, kad ir savivaldybės įmonė susidurtų su nelegalios rinkos keliamomis problemomis.

„Tačiau yra motyvacija – pasiūlytume ilgalaikę nuomos sutartį, ne 3 mėnesiams ar metams, o, pavyzdžiui, 5 ar 10 metų. Būtų numatyta indeksavimo kainodara pagal vidutines rinkos kainas. Paprastai tariant, tas buto nuomotojas tiesiog išspręstų savo turtinio vieneto administravimo klausimą 10 metų. Labai lengva susiskaičiuoti ir mokesčius ir visa kita. Neturi įkeldinimo ir iškeldinimo problemų, gyventojų kaitos ir t.t. Čia gali būti patrauklu, pradėtų vystytis ilgalaikės nuomos rinka, imtų legalizuotis“, – svarstė G. Paluckas.

Tikrasis mastas – nežinomas

Dėl savo šešėlinio veiklos pobūdžio reali nelegalios būsto nuomos statistika sunkiai paskaičiuojama. Galima tik spekuliuoti.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2016 metų liepos 1 dieną gyveno 2 869 690 gyventojų.

2014 metais „DNB būstas“ skelbė duomenis, kad, Lietuvoje 93 proc. asmenų gyvena nuosavame būste, o 7 proc., nuomojasi, o 2015 metais Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija teigė, kad legaliai būstą nuomoja tik iki 15 proc. nuomotojų.

Paskaičiavus galima spėti, kad nelegaliai išsinuomotuose būstuose gyvena apie 150 tūkst. lietuvių. Tai yra tris kartus daugiau negu VMI skelbiamas pajamas iš NT nuomos deklaravusiųjų skaičius.

„Sunku pasakyti, kiek yra besinuomojančių, kiek turinčių nuosavą būstą. Net ir dirbantys su nuoma sunkiai pasakys, nes vieniems pasitaikys daugiau legalių atvejų, kitiems – nelegalių. Todėl iš savo patirties matys skirtingas tendencijas“, – DELFI komentavo „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (457)