Daugiabučio istorija yra tokia: senas 300 kv. m pastatas virto į beveik 1000 kv. m „prabangią vieno buto vilą“, žinoma, „viloje“ atsirado projekte nenumatytos vidinės pertvaros butams, atskiri įėjimai, pradėta prekiauti būstais dar nepastatytame name, o visos valstybinės institucijos negalėjo padaryti nieko, kad suvaldytų įžūlų statytoją.

Ne pirmas toks statytojo projektas apylinkėse

Nors Palangos savivaldybės statybos leidimas yra išduotas individualiam namui, internete greitai pradėjo plisti reklamos, kuriose matoma, kad daugiabutyje parduodami 24 butai. Reklamose skelbiama, kad butai yra nuo 35-42 kvadratinių metrų, jų kaina 149-289 tūkstančiai litų.

Daugiabutį vietoj vienbučio namo iš pradžių statė įmonės UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“. „Kauno būstų“ vienintelis akcininkas ir vadovas, Registrų centro duomenimis, yra Povilas Loda.

„Kauno būstai“ yra įvykdę ne vieną abejotiną objektą Palangoje, panašu, kad įmonė rado niša, kaip statyti daugiabučius, taupant lėšas ir išvengiant didesnių mokesčių. Vienas žinomiausių „Kauno būstų“ statytas objektas apylinkėse – „Malūnų vilos“. Tai didžiulis namų kompleksas, kuriame vienu metu buvo užregistruota per 400 bendrasavininkių, nes gyventojai nusipirko ne butus, o poilsio paskirties patalpas.

Naujausias „Malūno vilų“ projektas, kurį vysto UAB „Kauno būstai“. Šis projektas nuo pat pradžių nuskambėjo iš neigiamos pusės: administracinės paskirties statinys, parduodamas butais. Tai yra – parduodamas daiktas, kurio dar nėra, arba dar kitaip, – katė maiše. Kas savaime turėtų būti neįmanoma ir tai turėtų liautis, o uždavus dėl šio projekto klausimų Aplinkos ministerijai, sulaukėme atsakymo, kad tai panašu į sukčiavimą, tačiau tuo pačiu metu visi tik gūžčiojo pečiais nežinodami, kaip tokį projektą, o kartu ir įžūlų statytoją, suvaldyti“, - pasakojo Palangos bendruomenė.

Tiesa, „Kauno būstų“ vadovas P. Loda pats anksčiau žiniasklaidoje teigė statinį jau pardavęs ir nesukantis galvos dėl to, kur būstus nusipirkę gyventojai parkuos savo automobilius arba kaip bus su jų atliekų išvežimu, kai oficialiai pastatas skirtas tik vienai šeimai.

Registrų centro duomenimis, sklypas dabar priklauso įmonei UAB „Financial Way“, o statinys nėra registruotas. Ši įmonė, Registrų centro duomenimis, turi vienintelį akcininką, vadovą ir vos vieną darbuotoją Andrių Ivanovą. Pastarasis teigė nieko žiniasklaidai nekomentuosiantis.

„Baigsis teismas, žiūrėsim, ką daryti su tuo namu. Dabar laukiam teismo pabaigos, kol kas nėra, ką komentuoti“, - kalbėjo A. Ivanovas.

Visi supranta, kad tai daugiabutis, bet VTPSI didelių pažeidimų nenustatė

Palangos savivaldybė išdavė leidimą statyti beveik 1000 kv. m itin erdvų ir prabangų vienai šeimai skirtą trijų aukštų vienbutį namą, Kunigiškėse, visai netoli jūros, tačiau jis pavirto tikrų tikriausiu daugiabučiu.

Projektinėje medžiagoje statinys vaizduojamas, kaip prabangi vila, skirta gyventi vienai šeimai. Techniniame projekte net pavaizduota erdvi salė rojaliui, tačiau name atsirado atskiros pertvaros, įėjimai, sanitariniai mazgai ir kiti daugiabučio požymiai.

Pagal statybos techninį reglamentą, statant daugiabutį, privaloma vienam butui įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą.

Šiuo atveju kaimynai nerimauja, kaip bus su parkavimu, nes kol kas automobilių stovėjimo vietų iš viso nėra įrengta, bendrai sklype numatytos vos 4 parkavimo vietos. Be to, statant daugiabutį būtini visai kitokie priešgaisriniai reikalavimai nei statant namą vienai šeimai, nes pastate vienu metu gali būti kur kas daugiau žmonių, kurie gaisro atveju turėtų galėti evakuotis.

Vis dėlto, anksčiau patikrinimą sklype atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) didelių pažeidimų nenustatė, ji neatkreipė dėmesio ir į tai, kad kol statybininkai stato oficialiai vienbutį namą, internete jau pardavinėjami 24 būstai tuo pačiu adresu.

Užkanavės gatvėje parduodami butai

VTPSI rado tik neesminius nukrypimus nuo projekto, pareikalavo nugriauti namo viduje esančias pertvaras, kuriomis atskiriami butai. Pertvaros tuo metu buvo nugriautos, tačiau atskiri sanitariniai mazgai taip ir liko.

„Gegužės pabaigoje buvo atliktas pastato Užkanavės g. 28A statybos patikrinimas. Išnagrinėjus faktinius duomenis, „Infostatyboje“ esančius ir statytojo atstovo pateiktus dokumentus, nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nenustatyta.

Patikrinimo metu nustatyta trūkumų pildant statybos vykdymo dokumentaciją, taip pat statytojas per 3 darbo dienas nustatyta tvarka nebuvo pateikęs informacijos apie rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų paskyrimą bei pasamdymą – už tai statytojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Su šio objekto statyba susiję ieškiniai nagrinėjami teismuose“, - laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Savivaldybė problemą žino, bet jos išspręsti negali

Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Danta teigė, kad problemą išspręsti yra ne savivaldybės jėgoms.

„Problema, kad dėl teisės aktų netobulumo vienbučiai gyvenamieji namai de facto virsta daugiabučiais, aktuali ne tik Palangai, bet ir Vilniui, taip pat – kitiems šalies miestams. Keldama šią daugeliui Lietuvos miestų aktualią problemą, Palangos miesto savivaldybė dar 2014 m. liepą kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Generalinę prokuratūrą bei VTPSI „Dėl viešojo intereso gynimo“.

Šiuo kreipimusi Savivaldybė prašė pagal kompetenciją ištirti bei įvertinti galimus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR nuostatų, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, higienos normų, gretimybėje gyvenančių piliečių bei visuomenės interesų pažeidimus statant vieno buto, dvibučių ir negyvenamos paskirties pastatus, kurie de facto yra daugiabučiai. Deja, 2014 m. spalį, atlikus tyrimą, gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, jog jokių esamų pažeidimų nenustatyta“, - laiške rašė V. Danta.

Pasak savivaldybės architekto, nors ši problema puikiai žinoma, savivaldybė jos išspręsti negali: „Šių metų kovą Palangos miesto savivaldybėje į pasitarimą rinkosi darbo grupė, vadovaujama Aplinkos ministerijos. Savivaldybės atstovai pasitarimo metu dar kartą akcentavo būtent vienbučių bei dvibučių pastatų, kurie de facto virsta daugiabučiais namais, projektavimo reglamentavimo netobulumus.

Konstatuota, jog, pasinaudojant tuo, kad namų maksimalūs parametrai nėra reglamentuojami, atsiranda galimybė pastatyti „vienbučius“ gyvenamuosius namus, kurie vėliau pardavinėjami atskiromis patalpomis skirtingiems savininkams. Taip vienbutis namas de facto virsta daugiabučiu.“

Kaimynai kreipėsi į teismą

Kaimynai nustebo, kai šalia jų, gyvenvietėje, kurioje yra tik individualūs namai, buvo pradėtas statyti didžiulis pastatas.

Tiesa, jų teigimu, iš pradžių savivaldybė nepateikė daug informacijos apie būsimą statinį, tik vėliau jie sužinojo, kad greta jų namų iškils 940 kv. m, 3 aukštų, 10 m aukščio statinys, įspraustas į 20 arų sklypą, kuris oficialiai yra vienbutis namas.

Gyventojai teismuose už savo tiesą kovoja jau nuo 2014 metų. Šiokių tokių pergalių kaimynams pavyko pasiekti – buvo panaikinta VTPSI pažyma, konstatavusi, kad statybos vyksta be nukrypimų nuo projekto.

Gyventojai pirks butą, bet gaus tik dalį

Kadangi oficialiai statytojams yra leista statyti tik vienbutį namą, 24 butus įsigiję namo naujakuriai oficialiai taptų tik vieno buto bendrasavininkiais ir net neturėtų savo buto, o valdytų tik vieną buto dalį.

Statytojai, pardavinėdami butus dvibučiuose arba vienbučiuose pastatuose, niekuomet nenaudoja pačios sąvokos „butas“, jie savo svetainėse rašo ir naudoja sąvoką „būstas“.

Pardavėjai negali naudoti sąvokos „butas“, kai visas statinys oficialiai susideda iš dviejų ar vieno buto, todėl vartodami sąvoką „būstas“, jie iš tiesų turi omeny tik kažkokią dalį name esančio buto. Taip „būstus“ nusipirkę žmonės teisiškai tampa vieno buto bendrasavininkiais.

Informacinis ženklas apie administracinių patalpų statybas ir skelbimas apie parduodamus butus

Tokia verslo schema gudraujant žodžiais jau seniai buvo pastebėta palangiškių. Buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą dėl klaidinančios reklamos, mat vartotojas, pirkdamas būstą nesitiki, kad jis nusipirks tik buto dalį. Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą, tačiau konstatavo klaidinančios reklamos faktą.

„Minėtuose nekilnojamojo turto skelbimų svetainėse skleistos reklamos galimai turi/turėjo klaidinančios reklamos požymių. Konkurencijos taryba <...> pasiūlė bendrovėms nutraukti arba pakeisti nekilnojamojo turto skelbimų portaluose skelbiamų reklamų turinį.“ - rašoma Konkurencijos tarybos paaiškiname.

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių?

Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (130)