Tai, kad kol kas su „Marriot“ pasirašytas tik ketinimų protokolas, bet ne sutartis dėl franšizės DELFI patvirtino ir pats R. Navickas.
„Sutartis kol kas yra derinama, – sakė jis. – Tačiau jau aišku, kad mūsų viešbučio prekės ženklas bus „Marriott by Marriott“.“
E. Šiškauskienė suabejojo tokiais teiginiais. Ji aiškino, kad „Marriott“ turi ne vieną prekės ženklą, pavyzdžiui, „JW Marriott“, „Renaissance Hotels“, „The Delta Hotel by Marriott“ ir t.t., o kol nėra pasirašyta galutinė sutartis tarp investuotojo ir viešbučių tinklo, tol negali būti aišku, kokį prekės ženklą jis gaus.
„Kol sutartis nepasirašyta, investuotojas net ir negali šitos naujienos platinti, o sutartis pasirašoma po gerų pusės metų derybų, nes yra 50 lapų su visokiais niuansais, labai ilgalaikiai kontraktai, pavyzdžiui, 20 metų“, – komentavo ekspertė ir pabrėžė, kad dabar R. Navicko skleidžiama informacija yra klaidinanti.
E. Šiškauskienė DELFI taip pat nurodė, kad šiuo metu pasirašytas ketinimų protokolas praktiškai nieko nereiškia – tik tai, kad tinklui tiktų Palangoje siūloma vieta.
Didžiausias pasaulyje
„Marriott“ prekės ženklo valdytojai visame pasaulyje turi daugiau nei 1 mln. kambarių ir 5,5 tūkst. viešbučių.
Prie projekto Palangoje dirbančios bendrovės „SPA Vilnius“ valdybos narys R. Navickas pasakojo, kad šiuo metu kaip tik tvarkoma teritorija artėjantiems statybos darbams.
„Per laiką šioje vietoje buvo priliję vandens, tai dabar jau yra pradėti valymo, pamatų vertinimo darbai“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, jei viskas vyks pagal planą, statybos bus pradėtos 2017 metų pradžioje. Viešbutyje bus įrengta apie 170 kambarių.
„Planuojame, kad apie 50 proc. svečių būtų lietuviai. Matyt, priklausomai nuo metų laiko, tam tikrų aplinkybių, likę galėtų būti užsienio svečiai. Šiuo metu „SPA Vilnius“ svečių sulaukia iš 63 skirtingų pasaulio valstybių, tikimės, kad „Marriott“ klientai bus ir iš šių, ir iš naujų pasaulio valstybių“, – komentavo pašnekovas.
Pasak R. Navicko, be kambarių viešbutyje bus įrengtas pakankamai didelis SPA centras.
„Nemažai dėmesio bus skiriama jauniems mūsų klientams ir šeimoms. Vandens pramogų zonoje bus pakankamai vietos tiek suaugusiems, tiek vaikams.
Taip pat turėsime keletą maitinimo zonų ir, žinoma, ta aplinka aplink viešbutį. Vieta yra šalia pajūrio, taigi bandysime integruoti pajūrio landšaftą, galvojama apie lauko terasą, kad susietų tiek gamta, tiek paslaugos teikiamos pastato viduje“, – pasakojo „SPA Vilnius“ atstovas.
Šalia esančio kanalo kol kas projekto vykdytojai neplanuoja tvarkyti.
„Mes galvojame, kad tame sektoriuje, kuriame dirbsime, yra paslaugos trūkumas, įvertinant ir tiek klientus, kurie iš toliau atvažiuoja ir aplink Klaipėdą, Palangą gyvenančius“, – paklaustas, ar nemato kambarių pasiūlos pertekliaus Palangoje, atsakė R. Navickas.
Palangos viešbutyje „Marriott“ žadama įrengti skirtingos prabangos kambarius, tačiau konkrečiau atskleisti, kiek ir kaip bus ypatingai įrengti kambariai, pašnekovas nenorėjo: „Mes galvojame apie 3–4 skirtingas kambarių kategorijas“.
Atidarius viešbutį žadama įdarbinti apie 200 žmonių. Tikslių investicijų į projektą R. Navickas dar negalėjo atskleisti, nes dar vyksta skaičiavimo darbai.
„Bet anksčiau savininkų buvo įvardyta suma apie 20 mln. eurų, bet tai yra labai abstrakti suma“, – teigė jis.
Prekės ženklo jėga
E. Šiškauskienė pabrėžė, kad nereikėtų daryti klaidos, galvojant, jog „Marriott“ pats sugalvojo ateiti į Palangą. Tas pats galioja ir kitiems garsiais vardais besivadinantiems projektams Vilniuje.
DELFI primena, kad neseniai skelbta, kad „Marriott“ viešbutis turėtų atsidaryti ir Vilniuje, kalbama ir apie tris „Hilton“ viešbučius.
Tačiau E. Šiškauskienė sakė, kad greičiausiai dar nė vienas jų nepasirašė sutarties dėl franšizės ir girtis apie būsimą prekės ženklą nėra visai etiška.
„Čia investuotojai kreipiasi į grandines ir kviečiasi patys, rodo sklypą, objektą, projektą, ir klausia, ar atitinka, ar gali jie norėti turėti tokį tinklą. Tinklai nieko neieško, neperka ir neklausia“, – aiškino pašnekovė.
Be to, pasak jos, investuotojai paprastai kreipiasi ne į vieną, o į kelis garsius prekės ženklus ir tikisi teigiamo atsakymo.
„Marriott“ ir „Hilton“ yra vieni brangiausių. Jie turi lojalumo programas ir labai daug savo klientų atveda. Iš tiesų, tai vystytojai ieško prekės ženklų. Patys nusprendžia, koks sklypas, kokia vieta, kokio lygio turėtų būti viešbutis (kiek žvaigždučių) ir pagal tai jau paskui žiūri, kokios kategorijos ir kokią grandinę reikėtų kviesti. Pavyzdžiui, „Hilton“ tikrai yra brangus malonumas“, – komentavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
E. Šiškauskienė pridūrė, kad didžiausi šių prekės ženklų privalumai yra žinomumas ir rinkodara, nes į juos jau investuota daug pinigų ir vystytojams patiems nebereikia to daryti.
