Trečiadienį Lietuvos banke (LB) surengtoje metinėje nekilnojamojo turto konferencijoje jis sakė, kad į Kauną įžengiantys paslaugų centrai kuria naujas darbo vietas ir skatina NT rinką.

„Didesnis gyventojų užimtumas skatina būsto rinką. Pagal tai galima prognozuoti ateities sandorių lygį. Skaičiuojame, kad 100 naujų darbo vietų visoje Lietuvoje būsto sandorių skaičių padidina 10 vienetų“, – pasakojo A. Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius

Netgi didesnę koreliaciją „Inreal“ yra pastebėjusi Vilniuje – prognozuojama, kad 2016 metais 2–3 tūkst. naujų darbo vietų sandorių skaičių galėtų padidinti 5–7 proc.

„Tokia koreliacija pastebima ir kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, tik Šiauliuose ji nepasitvirtina ir randantis naujoms darbo vietoms, sandorių skaičius nedidėja“, – pažymėjo A. Antanavičius.

Augantis sandorių skaičius, jo teigimu, daro spaudimą ir būsto kainoms, kurios Vilniuje 2016 metais gali paaugti ir 10 proc.

Tvyro optimizmas

Konferencijoje kalbėjęs LB valdybos narys Tomas Garbaravičius tvirtino, kad šiuo metu būsto rinkoje burbulo nėra, ji labai priklausoma nuo emigrantų pinigų, o didžiausią įtaką ilguoju laikotarpiu turės demografiniai veiksniai (senėjimas, emigracija ir urbanizacija).

Pranešimą skaitęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda klausė, kodėl šalyje gyventojų skaičiui mažėjant, NT kainos vis tiek auga.

Gitanas Nausėda

„Atskiruose miestuose padėtis skiriasi. Šalies jaunimo pritraukimas į Vilnių padeda miestui išlaikyti gyventojų skaičių kitų miestų sąskaita, – pastebėjo jis. – Be to, lietuviai yra įpratę per gyvenimą aktyviai dalyvauti NT rinkoje. Iš pradžių nuomojasi, po to ima paskolą ir perka, galiausiai parduoda pirmąjį būstą ir vaikams pradėjus gyventi atskirai, nusiperka kitą.“

Apskritai G. Nausėda buvo nusiteikęs optimistiškai ir sakė, kad realaus darbo užmokesčio ir nedarbo lygio mažėjimo tendencija bus tvari dar artimiausius keletą metų, paskolų palūkanų normos pramušė bet kokį anksčiau įsivaizduojamą „dugną“ ir gali artimiausioje ateityje dar šiek tiek smuktelėti

Be to, susiaurėjusiu investavimo galimybių kontekste NT kaip investavimo objektas atrodo palyginti patraukliai ir mažėjant paskolų palūkanų normoms, NT įsigijimo ir nuomos dilemos sprendimas krypsta NT pirkimo link.

„Šiuo metu palankiai NT rinkos plėtrą veikiantys veiksniai yra šie: spartus realaus darbo užmokesčio augimas, nedarbo lygio mažėjimas, rekordiškai mažos Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normos ir kiekybinis skatinimas, ribotas alternatyvių investavimo galimybių pasirinkimas, optimistiški vartotojų ir investuotojų lūkesčiai“, – dėstė G. Nausėda.

Ekonomistas pažymėjo, kad dabartinis atlyginimų augimas primena vadinamuosius „auksinius Lietuvai metus“.

„Galbūt nominaliai atlyginimai auga dar ne tiek, kiek prieš finansų krizę, bet tada ir infliacija buvo didesnė“, – pastebėjo pranešėjas.

Vis dėlto, G. Nausėda pridūrė, kad NT rinkos plėtrą veikia ir trikdantys veiksniai. Tai – geopolitinis ir pasaulio ekonomikos neapibrėžtumas, galimi mokesčių sistemos pokyčiai po spalį įvyksiančių Seimo rinkimų, numanoma ECB bazinių palūkanų normų didinimo pradžia 2018–2019 metais.

„NT rinka – nei šalta, nei perkaitusi. Kainos vis dar 25–30 proc. mažesnės nei prieš krizę, prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje, o paklausą kelia fundamentalūs veiksniai ir psichologinio pobūdžio euforinių veiksnių šiuo metu nėra“, – apibendrino G. Nausėda.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (355)