Kauniečių architektų Mariaus ir Aurėjos Šlančių kurtam interjerui idėją padiktavo namo architektūra. 250 kv. m namas – modernių, geometrinių formų. Dalis pastato išsikišo į lauką, todėl apšiltinimas pakoregavo namo tūrį. Po rekonstrukcijos pusė svetainės lubų tapo žemesnė.

„Daug kas tiki, kad namas kuriamas dėl kažkokių neva kosminių idėjų. Dažnai idėją padiktuoja funkcija, ypač senamiestyje, kur gausu visokių nišų, vamzdžių, šleiva, kreiva – tuos trūkumus tinkamai išnaudojus pavyksta sukurti itin gerą, funkcionalų ir ekspresyvų vaizdą“, − pasakojo architektas M. Šlančius. Ir šiame name lubų perkirtis tapo privalumu, interjero akcentu.

„Lubose kai kur atsiranda antras sluoksnis, matyti kiaurymės, vietomis uždengiama aklinai – tokia idėja suteikia namo projektui vientisumo“, − sakė architektė A. Šlančė.

Spalvinį koloritą pasirinko patys namo gyventojai, kurie nemėgo spalvų ir prašė pilkai-balto, monochrominio interjero. Architektai nenuklydo toli nuo vizijos: „Toks tų žmonių stilius, taip jie norėjo, pomėgius atspindi net jų dėvimi drabužiai: balti ir juodi. Bet nereiškia, kad čia − tik juoda ir balta spalvos. Pasitelkėme įvairius atspalvius, todėl šis koloritas atrodo jautriau: truputis violetinio atspalvio, melsvumo, šiek tiek žalsvumo.“

Tik įsikūrus monochrominiame interjere jaučiamas šioks toks sterilumas, bet vėliau randasi daiktų, gėlių − jie pašviesina interjerą. „Namų interjeras tampa tik fonu juose gyvenantiems žmonėms. Norisi, kad namas nemaišytų gyventi, būtų neutralus, neerzinantis ir nepretenzingas. Kaip ir kostiumas – balta su juodu yra klasika. Be to, tokiame pilkame interjere žmonės suskamba“, – sakė kauniečių architektų pora.

Visuomeniniuose interjeruose yra daugiau spalvų, nes jie dažniau keičiami.

„Gyvenamojoje erdvėje daugybė spalvų ilgainiui pradeda erzinti. Kaip ir gyvenime, egzistuoja įvairūs periodai: kartais norisi spalvų, paskui – neutralumo. Užėjus kitai fazei, o namuose šviečiant ryškioms plytelėms gali prireikti ir remonto“, − A. Šlančė aiškino, kodėl pasirenkami ilgaamžiškesni interjerai.

Ta pati taisyklė galioja ir madai bei naujausioms tendencijoms – jas reikia vertinti labai atsargiai.

„Drabužius galima keisti kiekvieną sezoną. Tarkime, prieš porą metų madingi tapo neoniniai maudymosi kostiumėliai. Ta tendencija pasekė ir plytelių gamintojai – išleido žalsvai neoninių plytelių seriją“, − prisiminė M. Šlančius.

Architektų nuomone, gaudyti madas ir taikyti jas interjere yra prastas pasirinkimas, nes jau kitąmet madinga banga gali nuslopti.