Su oranžerija ant stogo
1933 m. pagal architekto A. Funko projektą K. Donelaičio gatvėje pastatytas A. Iljinienės namas apibūdinamas kaip vienas įdomiausių Kauno tarpukario modernizmo gyvenamųjų pastatų.
Namo statyba vyko sparčiai – 1933 m. sausio 16 d. patvirtintas projektas, o tų pačių metų spalio 16 d. namas buvo baigtas statyti. Pastatas – dviaukštis su rūsiu ir nedidele oranžerija ant stogo. Name buvo įrengti trys butai: pusrūsyje, pirmajame ir antrajame aukštuose. Gražiausiame antrojo aukšto bute gyveno pati namo savininkė A. Iljinienė su vyru.
Pro šio buto prieškambario stiklines lubas, kurios, deja, neišlikusios, buvo galima matyti žiemos sodą. Kiti butai buvo nuomojami.
Namas išsiskiria laisva ir novatoriška langų kompozicija bei įvairove. Įdomi antrojo aukšto bute esanti sukurta medinė rytietiško stiliaus ažūrinė arkada.
Architektūrologas, Kauno architektūros gido knygos bendraautoris Almantas Bružas portale Pilotas.lt pastebėjo, kad „tai – vienas gražiausių tarpukario modernizmo namų, be kurio šio laikotarpio laikinosios sostinės architektūra bemaž neįsivaizduojama. Puikios proporcijos ir subalansuota eksterjero kompozicija garantuoja jam vietą Kauno modernizmo panteone. Charakteringiausias šio Kauno modernizmo šedevro architektūros bruožas, išskiriantis jį iš kitų tarpukario architektūros objektų, – nedidelis gatvės erkeris su apskritu ir horizontaliu langais.“
Aptrupėjęs ir sudrėkęs
K. Donelaičio gatvėje esantis A. Iljinienės namas stūkso Kauno miesto istorinėje dalyje, vadinamoje Naujamiesčiu, ir yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Namo tikrinimo ataskaitoje, kurią 2015 m. rugpjūčio mėn. atliko Kauno miesto savivaldybės kultūros paveldo skyrius, rašoma, kad autentiški perdengimai ir vidaus komunikacijos visiškai susidėvėję.
Stogo konstrukcijos bei danga ir buvusio žiemos sodo įstiklintas bokštelis yra kiauri. Išorines namo sienas paveikė drėgmė, todėl jos aptrupėjusios. Lubos ir įgilinti lubų plafonai taip pat paveikti drėgmės.
Geriau išsilaikę medinės namo interjero dalys: mediniai laiptai su turėklais, medinis eglutės motyvo parketas, rytietiška ažūrinė arkada, medinės sieninės spintos. Ypač prastos būklės yra iš Donelaičio gatvės pusės matomas užapvalintas erkeris, kuriame yra apvalus ir keturkampis langai.
Namas nerenovuotas nuo pat 1933 m. Anot Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vadovo Sauliaus Rimo, nors namas nėra idealios būklės, jame mažai kas sugadinta.
Būna atvirkščiai, kai pastatas yra gyvenamosios paskirties ir šeimininkų dažnai remontuojamas ar renovuojamas.
„Sovietmečiu ir vėliau čia veikė valdiškos įstaigos, kurios nesistengė namo modernizuoti, todėl jis yra išlaikęs unikalias interjero detales. Namo architektūra mūsų dienas pasiekė pernelyg nesugadinta. Tai – tikras klondaikas autentikos vertintojams“, – sakė S. Rimas.
Laukia mažesnės kainos
478,53 kv. m namas priklauso trims šeimininkams – privačiam asmeniui, turinčiam butą pirmajame namo aukšte, Kauno miesto savivaldybei ir Turto bankui. Aukcione jau kelis kartus bandyta parduoti pastato dalį, priklausančią Turto bankui (223,98 kv. m). Tai – antrojo aukšto dalis, pusrūsis, mezoninas ir namo pusaukštis virš vidurinės namo dalies.
Ši įmonė organizuoja aukcionus nereikalingam valstybės turtui parduoti. Turto bankui namo dalis perduota administruoti 2014 m. pabaigoje, išsikėlus čia veikusiam Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybos civilinės saugos skyriui.
Turto banko atstovės Girdos Valiulytės teigimu, namo dalis parduodama aukcione, nes valstybės reikmėms šis objektas nebereikalingas, tačiau gali būti patrauklus privatiems asmenims.
Paskutiniajame aukcione, skelbtame 2015 m. gruodžio mėnesį, namo dalis siūlyta vos už 100 tūkst. eurų. Pasak jos, yra besidominčiųjų šiuo išskirtiniu namu, bet laukiama, kada kaina aukcione dar sumažės.
Turto banko atstovė teigė, kad ne visi valstybės objektai parduodami už simbolinę kainą. 2015-aisiais Kaune buvo pelningai parduoti du istoriniai objektai: buvęs Kauno tvirtovės karinio telegrafo stoties pastatas, esantis K. Donelaičio g.25 (parduotas už 460 000 Eur), ir senojo Aleksoto malūno pastatas, esantis H. ir O. Minkovskių g.120 (už 150 000 Eur).
S. Rimas teigė, kad Kauno miesto savivaldybės turima namo dalis taip pat parduodama. Potencialus pirkėjas – asmuo, turintis butą šiame name. Kultūros paveldo skyriaus vadovo žodžiais, vienas gražiausių ir unikaliausių tarpukario modernizmo namų Lietuvoje tikrai neliks be šeimininko.
Ar nepakeis neatpažįstamai?
Nėra žinoma, ką daryti planuoja galimas namo pirkėjas. Aišku viena – namas yra registruota kultūros vertybė, todėl naujasis namo savininkas bus priverstas visus statybos darbus derinti su Kultūros paveldo departamentu.
Dabar patalpų paskirtis – administracinė, nustatyta pagal tuo metu veikusių įstaigų darbo pobūdį. Būsimasis pirkėjas gali planuoti ganėtinai įvairią veiklą, tokią pačią kaip ir prieškario laikais pastatytuose nuomojamuose namuose: butai, nedidelės komercinės ar biurų patalpos, viešbutis, privati visuomeninė erdvė ir kt.
Anot S. Rimo, Kauno miesto savivaldybė pasirengusi skirti lėšų namui tvarkyti ar projektuoti. Apie tai jau informuoti visi dabartiniai namo dalių valdytojai. Jo nuomone, namas tikrai neliks be priežiūros.
Architektas A. Funkas – vienas modernaus Kauno kūrėjų
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė Kaunas amžininkų memuaristikoje vadintas „mažuoju Paryžiumi“, taip parodant išskirtinį, vakarietišką miesto statusą Rytų Europos regione. XX a. 4-ajame dešimtmetyje Kaunas puoselėtas kitų Lietuvos miestų sąskaita, pvz., 1938 m. investicijos į Kauno statybas sudarė 68 proc. visų Lietuvos miestų ir miestelių bendrosios statybų vertės, čia susibūrė geriausios projektuotojų ir statytojų pajėgos. Kaune intensyviai skelbti tarptautiniai konkursai projektams, dirbo daug užsienio architektų.
Vokiečių kilmės A. Funkas (1898–1957 m.) inžinierius architektas, vienas funkcionalizmo architektūros Lietuvoje atstovų, baigęs aukštąją Berlyno technikos mokyklą, apsigyveno Kaune. Pagal jo projektus pastatyta Lietuvos draudimo bendrovės rūmai (1936 m.), Taupomųjų kasų rūmai – dabartiniai Kauno miesto savivaldybės rūmai (1939 m.). A. Funkas projektavo ir su kitais architektais, pavyzdžiui, Lietuvos banko pastatą sukūrė kartu su Mykolu Songaila.
A. Funko projektuotiems pastatams būdinga aiški planinė struktūra, saikingos, griežtos formos. Taikytos tuo laiku modernios karkasinės konstrukcijos, kurioms naudotos metalinės atramos, monolitinio gelžbetonio perdangos, stiklo ir nikelio deriniai. Didelį dėmesį architektas teikė interjerui.
Kai kuriuos pastatus A. Funkas projektavo dar būdamas studentas, todėl A. Iljinienės namo projektas, kaip ir kai kurie kiti jo darbai, statybos inspekcijoje buvo įvardinti uošvio, tuomečio VDU technikos fakulteto profesoriaus (1934–1937 m. dekano) Silvestro Grinkevičiaus vardu.
A. Funkas suprojektavo pirmąjį šešiaaukštį namą Kaune, Vienybės aikštėje, kuris 1944 m. buvo susprogdintas. Karo metais A.Funkas vadovavo „Statybos“ bendrovės projektavimo skyriui, o 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dėstė Pabaltijo universitete.
