VMI neįtikino ir paskubomis sukurptos sutartys su asmenimis, tariamai tapusiais verslininkės partneriais įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) Ispanijoje.

„Mokestinio patikrinimo metu VMI įvertino verslininkės gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei nustatė, kad teisėtų pajamų ir piniginių lėšų nepakako ne tik per 300 000 eurų vertės NT įsigyti, bet ir kitoms išlaidoms padengti, tarp jų – atsiskaitymams už grožio salonų įrangą, kt.

Per kelerius metus verslininkės išlaidos daugiau nei puse milijono eurų viršijo jos gautas pajamas, o pateiktomis sutartimis siekta įteisinti per 170 000 eurų sumą, investuotą į kotedžą Ispanijoje“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, pabrėžusi, kad dauguma mokesčių mokėtojų laikosi pareigos sąžiningai mokėti mokesčius ir tik dalis bando jų išvengti.

Grožio paslaugų verslu užsiimančios klaipėdietės verslininkės sandoriu Ispanijoje VMI susidomėjo gavusi informacijos iš teisėsaugos institucijų.

Ispanijos Karalystės mokesčių administratorius patvirtino, jog toks sandoris įvyko, už kotedžą atsiskaityta bankiniais pavedimais, tačiau iki šiol, galimai siekiant pirkinį nuslėpti, jis tebėra neįregistruotas toje šalyje.

Be to, kaip paaiškėjo mokestinio patikrinimo metu, dalis bankinių pavedimų buvo atlikti ne verslininkės vardu, o iš kitų žmonių sąskaitų. Pastarųjų tokios paslaugos buvo prašoma esą siekiant išvengti didelių mokesčių bankams.

Ėmus aiškėti nepalankioms aplinkybėms, verslininkė „prisiminė“, kad kotedžą ilgalaikiam poilsiui ji nusipirko ne viena, o su partneriais. Siekiant pagrįsti pirkinio įsigijimui panaudotų pajamų šaltinį, netrukus radosi ir keliolika jungtinės veiklos sutarčių su kitais asmenimis apie jų neva padarytus piniginius įnašus. Deja, pakviesti į Mokesčių inspekciją „partneriai“ blaškėsi: dalis nežinojo nei kotedžo adreso, nei kur pasirašė sutartį ir kokius įnašus „įnešė“, nei kada žada atostogauti Ispanijoje.

Jungtinių sutarčių versijai subliūškus, VMI konstatavo, kad viršytas išlaidas uostamiesčio verslininkė dengė iš įstatymų tvarka neapmokestintų ir nedeklaruotų pajamų šaltinių. Patikrinimo metu papildomai priskaičiuoti mokesčiai, jų delspinigiai, skirta bauda – verslininkei teks į šalies biudžetą sumokėti 84 000 eurų sumą. Ši suma prilygta tai, kuri galėtų būti skiriama negalią turinčių vaikų vasaros poilsio išlaidoms iš dalies padengti – papildomai išvykti į vasaros stovyklas galėtų per 1600 neįgaliųjų.

„Panašūs atvejai nuo šiol bus nustatomi paprasčiau, kadangi bendradarbiaudama su kitų ES šalių užsienio administratoriais, VMI jau yra gavusi informacijos apie gyventojų turimą NT užsienyje iš 17 valstybių. VMI analizuoja ir vertina, ar asmenys galėjo turėti pajamų šiam turtui įsigyti ir ar deklaravo šiuos sandorius, jeigu turėjo tokią prievolę. Tais atvejais, kai duomenų apie asmens pajamas nepakanka, inicijuojami kontrolės veiksmai pajamų šaltiniams nustatyti“, - komentavo G. Rimkienė, pabrėžusi, kad VMI pretenzijų neturės gyventojams, kurie turtą užsienyje įsigijo iš legaliai uždirbtų ir apmokestintų pajamų, priešingai nei tais atvejais, jei užsienyje investuotos neteisėtu būdu gautos arba nepamokestintos pajamos.