Tačiau pradėjus veikti vienai iš direktyvų duomenimis apie turtą ir kai kurių rūšių pajamas ES šalys pradėjo keistis automatiškai. Gavusi juos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia galėsianti greičiau išaiškinti įtartinai praturtėjusius gyventojus.

NT ekspertai nemano, kad dėl to pasiturintys lietuviai nustos domėtis butais ar kitais objektais. Tačiau pripažįsta yra nustebę, kad pagal VMI gautus duomenis, daugiausia NT objektų iš ES šalių tautiečiai turi Italijoje, Belgijoje ir Estijoje.

Vertė – iki pusės milijono

VMI duomenimis, Italijoje 113 Lietuvos gyventojų turi 353 NT objektus, Estijoje – 29 tautiečiai valdo 110 objektų, o Belgijoje – 40 lietuvių priklauso 41 objektas. Įsigytų objektų vertė – nuo keliasdešimt tūkstančių iki pusės milijono eurų. Šie duomenys neatspindi emigravusių ir užsienyje nuolat gyvenančių lietuvių turimo turto.

Kaip DELFI sakė VMI komunikacijos vadovas Darius Buta, kad iki praėjusių metų pabaigos 2014 m. duomenis apie Lietuvos gyventojų užsienyje valdomą NT iš viso pateikė 16 ES valstybių.

Tiesa, tarp jų nėra Didžiosios Britanijos, Ispanijos, kai kurių kitų lietuvių pamėgtų šalių. Jos įsipareigoję duomenis pradėti teikti šiemet.
Darius Buta

„Tarp asmenų, apie kuriuos gauti duomenys, yra ir žinomų pavardžių – tai verslininkai, sportininkai. Daugeliu tokių atvejų turimo turo vertė yra adekvati asmenų turtinei padėčiai bei jų gaunamoms pajamoms“, – aiškino pašnekovas.

Tačiau, anot jo, kita asmenų grupė nėra pateikusi duomenų apie pajamas, kurios pagrįstų NT įsigijimą. Šių asmenų atžvilgiu VMI imsis atitinkamų veiksmų.

Pasak D. Butos, tarp 100 asmenų, kurių duomenys atrinkti vertinti, daugiausia Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojai. Tačiau yra ir Kuršėnų, Tauragės, Visagino, kitų vietovių gyventojų, nebūtinai Lietuvos piliečių. Kontrolės veiksmai esą jau pradėti „keliolikos“ atrinktų asmenų atžvilgiu.

„Jei gyventojas turtą užsienyje įsigijo iš legaliai uždirbtų ir apmokestintų pajamų, jam VMI pretenzijų neturės. Tačiau nustačius, kad užsienyje investuotos neteisėtu būdu gautos lėšos arba neapmokestintos pajamos, gali kilti rimtų rūpesčių“, – įspėjo inspekcijos atstovas.

Jis patikino, kad tokiais atvejais VMI imsis griežtų kontrolės procedūrų, apmokestins turto įsigijimui naudotas nedeklaruotas pajamas, apskaičiuos delspinigius ir skirs baudas. Taip pat gali grėsti baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo ir turto praradimas.

„Jeigu gyventojas yra turėjo prievolę teikti turto deklaraciją, tačiau pateiktoje deklaracijoje nėra pateikęs duomenų apie užsienio valstybėje turimą turtą, VMI rekomenduoja patikslinti pateiktąją turto deklaraciją ir joje pateikti informaciją apie tą turtą“, – patarė D. Buta.

Beje, Lietuvos gyventojai VMI pateikė 1,1 mln. turto ir pajamų deklaracijų už 2014 m. Tik 175 asmenys nurodė turį nekilnojamo turto užsienyje. Dar 125 deklaracijose buvo nurodytas sutuoktiniams priklausantis NT užsienyje.

Kodėl Italija – paslaptis

Paprašytas pakomentuoti VMI duomenis NT bendrovės „Remax Lietuva“ vadovas Žiuljenas Galeckas, neslėpė nuostabos: „Įdomu... mane stebina tie skaičiai, (353 NT objektai Italijoje, – red.) tai yra daug. Nežinau, kas tai yra“.

Jo teigimu, prieš investuodami į NT užsienyje klientai paprastai pasikonsultuoja su specialistais, agentūromis, kurios turi atstovybes toje šalyje. Tačiau, pasak vadovo, besidominčių NT Italijoje pastaruosius kelerius metus nepasitaikė.

„Neteko girdėti, kad kažkas investuotų Italijoje – nei kas nors kreipėsi kažkada, nei aš rekomenduočiau. Kita vertus, pas mus iš tikrųjų mažai italų gyvena ir atvažiuoja žmonų ieškoti.... Taigi su tuo irgi nesiečiau“, – svarstė Ž. Galeckas.

Minėtais duomenimis stebėjosi ir „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

„Mano supratimu, kai lietuviai perka būstą, kitą nekilnojamąjį turtą, dažniausia tai daro Ispanijoje, Airijoje, Anglijoje, Turkijoje, Egipte. Manau, ten pirkti turtą turėtų būti gerokai populiariau. Įdomu būtų, kurioje vietoje būtų Italija, jei būtų duomenų iš kitų šalių. Bet dabartinis sąrašas tikrai stebina – neatspėčiau, kad Italija populiariausia“, – kalbėjo NT ekspertas.

Jo įsitikinimu, kur kas aukštesnėje vietoje turėtų būti ir Latvija, kur netoli nuo Lietuvos esančioje Papėje ir kituose pajūrio miesteliuose lietuviai neretai įsigyja NT.

Lietuviai „kaubojiškai“ nemąsto

Ž. Galecko įsitikinimu, tas faktas, kad VMI automatiškai gaus visus duomenis apie užsienyje lietuvių turimą NT, rinkai neturės didesnės įtakos.

„Iš asmeninės patirties bendraujant su vadovais, kitais žmonėmis, kurie turi pinigų, galiu pasakyti, kad mes nesame „kaubojiško“ mąstymo ir nesitikime, kad šiais metais ar už trijų metų kas nors nesužinos apie pirktą NT. Čia ne toks faktas, kurį gali paprastai paslėpti, dėl to dauguma normaliai mąsto ir galvoja“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo teigimu, NT užsienyje perkantis ne tiek mokesčių išvengimo, kiek investicijų grąžos. Ir paprastai visi mokesčiai paprastai sumokami užsienyje, juolab, kad su daugeliu šalių galioja dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

Ž. Galecko teigimu, šiuo metu populiariausia NT pirkti Kanarų salose, Tenerifėje, kituose Ispanijos regionuose. Po krizės NT kainos ten esą sumažėję, be to, svarbiausi privalumai – šiltas oras ir turistinis sezonas ir tai lemianti būsto nuomos paklausa išlieka visus metus. Labiau pasiturintys klientai kaip saugią investiciją gali rinktis NT Didžiojoje Britanijoje.

„Kol kas europiečiams žiemą nelabai kas lieka. Egipte, Turkijoje problemos, Maroke problemos, tad iš Europos šalių tik tai dar įdomu“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (475)