„Gyvenamųjų pastatų statybos auga, bet neparduotų butų Vilniaus mieste skaičius taip pat yra gerokai padidėjęs ir per metus šis skaičius išaugo ketvirtadaliu iki beveik 5 tūkstančių. Tikėtina, kad nesant papildomo stimulo nekilnojamojo turto rinkoje, statybos nebesiplėtos taip sparčiai, kaip anksčiau, ir gyvenamųjų būstų statyba neturėtų kilti kaip iki šiol“, - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, šiemet per tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiku, statybos darbų augimas siekė 10,8 proc. (pernai - 17 proc.).
Gyvenamųjų pastatų statybos per metus augo 49,7 proc. (pernai - 50,3 proc.), o inžinerinių statinių bei negyvenamųjų pastatų - sumažėjo atitinkamai po 4,3 proc. ir 2,7 proc. (pernai - augo atitinkamai 17,5 proc. ir 10,8 proc.).
„Būsto rinka yra suaktyvėjusi jau keletą pastarųjų metų. To priežastimi galima įvardinti žemas palūkanų normas, nes būsto įsigijimui iš bankų skolinasi trečdalis pirkėjų. Didžioji dalis būsto įsigyjama nuosavomis lėšomis, todėl būsto rinką skatino ir pajamų augimas, ir geri namų ūkių lūkesčiai dėl ateities. Postūmi aišku davė ir euro įvedimas“, - kalbėjo G. Šimkus.
Preliminariais Registrų centro duomenimis, šiemet per 11 mėnesių parduota 27 tūkst. butų ir 8,5 tūkst. individualių namų - atitinkamai 9,1 proc. ir 6,8 proc. mažiau nei per tą patį 2014-ųjų laiką.
Bendras pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamųjų daiktų, įskaitant žemės sklypus, sodo namelius, mišrius pastatus bei negyvenamąsias patalpas ir pastatus, šiemet siekė 99 tūkst. - 5,5 proc. mažiau nei pernai.