„Jie („Swedbank“ – red.) pasikvietė mane pasikalbėti dėl mano paskolos. Pokalbis truko apie 40 minučių, per kurias man pabrėžė, kad mano paskola yra labai geromis sąlygomis, kad tokias geras sąlygas teturi 5 proc. sutarčių ir kad bankas padarė mums labai didžiulę nuolaidą euro įvedimo metu užšaldęs Šalies ekonomikos rodiklį (ŠER) tos dienos vertei – 0,08”, – pasakojo skaitytojas.

Pagal Vyto turimą būsto paskolos sutartį banko palūkanos susideda iš trijų dalių – banko maržos, jau minėto ŠER ir EURIBOR.

„Kadangi tas ŠER nėra begalinis, bankas siūlo savanoriškai pasirašyti sutarties pakeitimą, pagal kurį ŠER, kaip kintamasis, išnyktų iš palūkanų skaičiavimo formulės, o vietoj to jis būtų pridėtas prie maržos. Pagal naują formulę liktų tik nauja marža ir EURIBOR. Taip pat teigė, kad bus suteikta daugiau lankstumo priešlaikiniam paskolos grąžinimui. Komunikacija buvo tokia, kad iš šito pakeitimo aš tik laimėsiu – neva sąlygos tik gerėja, įneša užtikrintumo“, - pasakojo būsto paskolos turėtojas.

Sudomino papildomi punktai

Kadangi būsto paskolą Vytas turi kartu su žmona, konsultacijos metu jis pasirašyti atnaujintos sutarties negalėjo.

„Davė sutarties projektą parsinešti į namus. Tai, ką perskaičiau namuose, truputį nustebino, nes sutarties projekte numatyti tokie pakeitimai, apie kuriuos vadybininkė, aiškindama man pakeitimų esmę, nė vienu žodžiu neužsiminė“, – kalbėjo pašnekovas.

Vienas iš punktų, apie kurį Vytis teigė negirdėjęs iš vadybininkės, tas, kad neigiamas EURIBOR prilyginamas 0.

DELFI jau rašė, kad neigiamos EURIBOR palūkanos komerciniams bankams pradėjo virti bėdų, nes šie, prieš kelerius metus nenumatę, kad EURIBOR gali būti neigiamos, paskolų gavėjams davė pasirašyti tokias sutartis, kuriose nenumatyta, kad EURIBOR nukritus žemiau 0, palūkanos prilyginamos nulinėms palūkanoms.

Pagal tokias sutartis, jei EURIBOR yra neigiamas, bankas nebeuždirba planuoto uždarbio, nes neigiamos palūkanų normos minusuojasi nuo bendrų palūkanų, kurias už paskolą turi mokėti klientas.

Skaitydamas „Swedbank“ pateiktą atnaujintą būsto paskolos sutartį Vytis taip pat pastebėjo, kad atnaujintoje sutartyje įtrauktas punktas, kuriuo nurodoma, kad nekintama palūkanų dalis peržiūrima kas dvejus metus su galimybe ją kelti, jei per dvejus metus pasitaikys pradelstų mokėjimų bankui arba su banku susijusioms įmonėms.

„Susijusių su banku įmonių sąrašo sutartyje nėra, vadinasi, jis gali keistis“, – svarstė būsto paskolos turėtojas.

Vytis stebėjosi, kad nors sutarties pakeitimus siūloma pasirašyti savanoriškai, klientams nėra paaiškinama, kas bus su ŠER dalimi, jei jis su žmona nuspręs nepasirašyti sutarties su pakeistomis sąlygomis.

Vyras piktinasi, kad sutartyje išdėstyti papildomi pakeitimai yra ne jo naudai, o tai, jo nuomone, nėra sąžininga.

Sąlygų keitimas tik su kliento sutikimu

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad būsto paskolų turėtojų, kurių palūkanos skaičiuojamos įtraukiant Šalies ekonomikos rodiklį (ŠER), yra apie 4 proc., skaičiuojant nuo viso būsto paskolų portfelio.

Saulius Abraškevičius
„Bankas reguliariai vykdo metinius pokalbius su klientais. Kviečiame į susitikimus savo klientus, kurie turi būsto paskolas mūsų banke arba naudojasi kitomis finansinėmis paslaugomis. Susitikimų metu aptariame individualius klientų finansinius poreikius. Natūralu, jog tarp tų, su kuriais susitinkame, yra ir paskolų turėtojai, kurių sutartyse yra ŠER rodiklis. Su jais susitikimų metu aptariame galimybes, kaip galime įforminti praėjusiais metais klientams priimtą palankų sprendimą fiksuoti taip vadinamą ŠER ir tokiu būdu pereiti prie įprastinės dvinarės (banko marža ir EURIBOR – red.) paskolų kainodaros“, – aiškino banko atstovas.

Paklaustas, ar siūlant klientams pasirašyti atnaujintas sutartis dėl būsto paskolos, klientai sutinka ir su sąlyga, kad esant neigiamam EURIBOR jis bus prilyginamas 0, S. Abraškevičius atsakė: „Atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje ir siekdamas išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp skolinimo ir indėlių sričių, „Swedbank“ šiuo metu netaiko neigiamų palūkanų indėliams, laikomiems banke, tai yra – privatiems indėlininkams šiuo metu nereikia mokėti už banke laikomas lėšas. Tuo pačiu banko su klientais pasirašomose paskolų sutartyse bei esamų sutarčių pakeitimuose susitariama dėl bendros pozicijos, jog jeigu EURIBOR tarpbankinės palūkanų normos reikšmė yra neigiama, tai kintamų palūkanų bazė laikoma lygia 0 proc. ir klientui tokiu atveju tektų mokėti tik su banku suderėtą palūkanų dalį – fiksuoto dydžio maržą“.

„Akcentuojame, kad toks sutarties pakeitimas galimas tik abiem sutarties šalims sutinkant, susitarimo sąlygos klientams pateikiamos iš anksto, atsakoma į visus klientams kylančius klausimus. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad šiems klientams visi nuo pradinės sutarties redakcijos galintys pasikeisti sutarties punktai yra išsamiai išvardijami pateikiamos sutarties pradžioje, kad atsakingai atkreiptume klientų dėmesį ir, kilus klausimams, aptartume minėtų punktų taikymo ar pakeitimo galimybes su klientais“, – kalbėjo S. Abraškevičius.

Pasiteiravus, kas laukia klientų, kurie nesutiks pasirašyti atnaujintos sutarties, banko atstovas tiksliai neatsakė: „Klientams palankios sąlygos yra taikomos automatiškai, net jei nepavyksta susitikti su klientu metiniam pokalbiui. Bet kokiu atveju siekiant, kad klientams ateityje neliktų neaiškumų dėl kainodaros, kurios bankas šiuo metu jau nebetaiko teikdamas naujas paskolas, mes ieškome galimybių susitikti su klientais ir aptarti tokių pakeitimų formalizavimą“.

„Swedbank“ atstovas spaudai teigė, kad dauguma minėto tipo paskolų turėtojų dvišaliu susitarimu jau pasirašė sutarčių priedus su atnaujintomis sąlygomis.

Lietuvos bankas laikosi išsakytos pozicijos

Susirūpinę, kokią įtaką neigiamas EURIBOR turės būsto paskoloms, gyventojai savo klausimais buvo atkreipę Lietuvos banko dėmesį.

Lietuvos bankas išsakė savo poziciją, kad komerciniai bankai turi laikytis pasirašytų sutarčių: jei jose nenumatyta, kad esant neigiamam EURIBOR jis prilyginamas nuliui, jam kirtus nulio ribą turėtų mažėti bendra banko gaunama marža.

„Gauname paklausimų dėl banko siūlomų sutarčių pakeitimų, tačiau skundų ar ginčų, dėl kurių būtų pradėta oficiali procedūra, Lietuvos bankas nėra gavęs“, – teigė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Eglė Lukošienė.

Pasak jos, siūlydami pasirašyti atnaujintas ar papildomas sutarties sąlygas bankai turi užtikrinti, kad visi kredito sutarties pakeitimai būtų pateikti ne tiesiog kaip nauja sutarties sąlygų redakcija, bet aiškiai nurodant sutarties pakeitimus klientui, kad šis galėtų tinkamai įvertinti kredito sutarties sąlygų pasikeitimus.

„Pasirašydami bet kokius sutarčių pakeitimus ar naujas sutartis atidūs turėtų būti ir patys bankų klientai: būsto paskola dažniausiai yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, galintis turėti įtakos paskolos gavėjo finansinei būklei daugelį metų. Jeigu banko siūlomi pakeitimai klientui atrodo nepriimtini, tokios sutarties pasirašyti jis neprivalo, t.y. klientas gali tartis su banku dėl abiems šalims priimtinų sąlygų, o nepavykus susitarti liktų galioti iki tol galiojusios sutarties sąlygos“, - aiškino Lietuvos banko atstovė.

Siūlo prieš akis pasidėti abi sutartis

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas rekomendavo bankui pasiūlius bet kokį naują sutarties priedą ar atnaujintą sutartį prieš akis pasidėti senąją sutartį ir peržiūrėti kiekvieną punktą abiejose sutartyse.

„Čia visi bankai taip daro, kai žmonės keičia sutartis. Dažnai būna, kad žmogus ateina į banką pakeisti vienos sąlygos, o paskui žiūri, kad pakeistos trys“, – pastebėjo pašnekovas.

M. Jansonui pasirodė keista, kad minėtu atveju „Swedbank“ komunikuoja, kad norima pakeisti „PRIME“ paskolų turėtojų palūkanų skaičiavimą, tačiau klientams kartu pridedami ir kiti sutarties pakeitimai.

„Labai svarbu, kad žmonės išmoktų skaityti sutartis ir skaitydami naują sutartį šalia turėtų senąją. Žinoma, tai yra darbas, bet nuo to priklauso žmogaus gerovė“, – akcentavo pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (362)