Šiuo metu konfliktas kaip reikiant įsisuko tarp Pylimo g. buvusią viešąją pirtį daugiabučiu baigiančios paversti įmonės UAB „Corectus“ bei vilniečio Jurijaus B. (pavardė redakcijai žinoma - DELFI) ir jo žmonos. Šeima kaltina bendrovę pažeidus jų interesus, tuo metu projekto vystytojai tvirtina, kad kaltinimai prasidėjo nesutikus nupirkti sostinės gyventojams priklausančio buto.
Pylimo gatvėje esantis Kultūros paveldo pastatas privatizuotas iš UAB „Pylimo pirtis“ viešo konkurso būdu dar 2005 m. lapkritį. Tuomet 404,39 kv. m ploto pirties patalpas už 1,09 mln. Lt (apie 316 tūkst. eurų) įsigijo UAB „Tas anas“. Šiuo metu įmonė yra likviduota. Įmonės akcininkai paskutiniais Registrų centro duomenimis buvo Lukas Kamblevičius ir Goda Andrijaitytė. Įmonės direktorius - Kęstutis Kamblevičius.
Buvusios pirties ženklų neberasti: Pylimo gatvėje užgimė daugiabučių kompleksas „Vingrių šaltiniai“.
Šiuo metu baigiamos statybos papiktino žemės sklypo bendrasavininkius Jurijų B. ir jo žmoną. Pora kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas ir būtų pašalinti statybų padariniai.
Šeimai priklauso du butai daugiabutyje, stovinčiame tame pačiame sklype kaip ir „Vingrių šaltinių“ projekto pastatai. Taip pat Jurijui B. su žmona priklauso dalis žemės minėtame žemės sklype.
Piktinasi, kad užstoja vaizdą
Po to, kai pernai rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija leido UAB „Corectus“ rekonstruoti buvusią pirtį ir darbai įgavo pagreitį, pora sunerimo dėl statybų teisėtumo ir savo interesų.
Iš pradžių kreipdamiesi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją jie teigė, kad statybos leidimas buvo išduotas pažeidus tvarką, kuri reikalauja, jog rekonstrukcijos darbams pritartų žemės sklypo bendraturčiai.
Vilniečiai tikina, kad UAB „Corectus“ su jais dėl žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo nepasirašė jokios sutarties, jų pritarimas įmonei vykdyti darbus taip pat nebuvo duotas.
Jurijus B. su žmona piktinasi, kad bendrovė vidiniame kiemelyje stato požeminį parkingą, o dėl to neva prieš žemės bendrasavininkių buto langus padidės automobilių srautas. Pora taip pat nurodė, kad UAB „Corectus“ užstatė žemę, nepaisydama bendraturčių teisių ir taip sumažino jiems galimybę vystyti jiems priklausančią žemę.
Pagal gautą leidimą rekonstrukcijai numatyta, kad buvusios pirties pastatas gali pavirsti dviejų aukštų statiniu su mansarda, tačiau Jurijus B. pastebėjo, kad pastatas virto trijų aukštų pasatu ir dabar blokuoja saulę jo turimame bute bei rekonstruoto pastato siena uždengė buvusį vaizdą į senamiestį.
Savo ruožtu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakė, kad statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, o Jurijus B. su žmona dar nebuvo žemės sklypo bendrasavininkiai, kai projekto vystytojas kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo. Žemės bendrasavininkiais šeima tapo nuo 2014 m. birželio 30 d.
Šeimos atstovams pateikus skundą dėl inspekcijos atsakymo sulaukta tokio paties atsakymo.
Savo teisybės šeima nusprendė ieškoti teisme ir šią vasarą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame ginčas dar neišnagrinėtas.
Pažeidimų nemato
Kaip portalui DELFI komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė į savivaldybę prašymas išduoti statybos leidimą dėl buvusios pirties pastato rekonstrukcijos buvo pateiktas pernai liepos 22 d.
„Šiam projektui nepritarė keturios iš trylikos institucijų, tikrinusių projektą pagal savo kompetencijos sritis. Nustačius neatitikimus galiojantiems teisės aktams projektui buvo nepritarta ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymas nebuvo patenkintas. Projektas su pakeitimais pagal pateiktas pastabas 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo pateiktas pakartotinai. Patikrinus projektą pakartotinai ir pritarus visoms tikrinančioms institucijoms, prašymas buvo patenkintas ir 2014 m. rugsėjo 29 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas“, - aiškino specialistė.
Pasak jos, jei pastabos ištaisomos ir projekto sprendiniai, pateikti su pakartotiniu prašymu, atitinka teisės aktus, statybos leidimas yra išduodamas ir galioja tik pataisytai projekto versijai. Būtent pirmasis prašymas dėl statybos leidimo ir buvo atmestas, nes nebuvo pateikti visų žemės bendraturčių sutikimai.
„Pastabą, kad nepateikti visų žemės bendraturčių sutikimai, sąlygojo informacija, nurodyta 2013 m. nekilnojamojo turto Registrų centro išraše. Pateikus atnaujintus nuosavybės dokumentus, pastaba buvo įvertinta“, - teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į portalo DELFI užklausą dėl Pylimo g. 19 vykdomų rekonstrukcijos darbų atsakė, kad inspekcija yra gavusi skundą dėl išduoto leidimo rekonstruoti statinį, tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuo klausimu yra pradėtas ginčas teisme, skundo nagrinėjimas inspekcijoje buvo nutrauktas.
Derybos dėl vilniečio butų
UAB „Corectus“ atstovas Aivaras Korsakas kelia versiją, kodėl staiga žemės sklypo bendrasavininkiai užvertė statybų inspekciją skundais bei kreipėsi į teismą.
„Visi leidimai, bendraturčių sutikimai yra gauti ir pateikti. Jei nebūtų jų buvę, tai nebūtume turėję gauti leidimų statybai“, - kalbėjo jis.
Pašnekovas pasakojo, kad prasidėjus darbams Jurijus B. buvo atėjęs pasiteirauti, kas vyksta.
„Mes parodėme leidimus statybai ir jis išėjo. Paskui prieš kokį mėnesį pas mus apsilankė jo advokatai ir paklausė, ką mes galvojame apie tai, kad Jurijus B. norėtų, jog mes iš jo butą nupirktume. Pasakėme, kad mums jo buto nereikia, nebent yra komerciškai įdomi kaina, tai pasakė – ne, kaina yra aukštesnė, nes jis mano, kad pažeisti jo interesai. Paklausėme, kokie. Tuomet jis nurodė, kad buvo pirtis, o neva dabar atsirado statinys, judėjimas ir buvusi ramybė, kai pirtyje gyveno benamiai, prapuolė“, - pasakojo projekto vystytojo atstovas.
Pasak A. Korsako, susitarimo dėl buto pardavimo nebuvo pasiekta.
Advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ advokato padėjėjas Tadas Proscevičius, atstovaujantis Jurijaus B. ir jo žmonos interesus, teigė, kad teko kalbėti su projekto vystytojo atstovais, tačiau šie patys, pasak jo, teigė susidomėję Jurijaus B. turimais nekilnojamojo turto objektais ir jų įsigijimu esant protingai kainai.
„Sakė, kad jų vertintojai atliktų vertinimą, dar paprašė išrašų iš registro vertinimui, tačiau jokio vertinimo ar juo labiau pasiūlymo nesulaukėme. Todėl galima sakyti, kad šalys iki šiol nesitarė dėl turto pirkimo pardavimo“, - pridėjo pašnekovas.
UAB „Corectus“ akcininkais yra Marius Kavaliauskas, Aivaras Korsakas ir Jovitas Elzbergas. DELFI primena, kad advokatas J. Elzbergas priklauso advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“, kurių paslaugų atsisakė Vilniaus miesto savivaldybė po Remigijaus Šimašiaus tapimo sostinės meru.
