Mykolo Romerio universiteto lektorius Mykolas Simas Poškus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros studentė Diana Poškienė atliko tyrimą, parodžiusį, kaip žmonės vertiną tokį patį daugiabutį, priklausomai nuo to, kaip sutvarkyta namo aplinka.
Savo tyrimu autoriai norėjo išsiaiškinti, ar skirtingų tipų apželdinimas prie daugiabučių gali turėti įtakos butų vertės, saugumo, prestižo, pastato estetikos ir jaukumo supratimui.
Tyrimo metu buvo atliktos dvi apklausos. Pirmojoje – 238 studentų buvo parodyta po vieną nuotrauką su tuo pačiu daugiabučiu, tačiau jose skyrėsi pastato aplinkos apželdinimas.
Vienoje nuotraukoje žolynas šalia daugiabučio apleistas, kitoje – „močiutės darželis“, trečioje – tvarkinga veja, o ketvirtoje – prabangesni augalai. Taip tyrimo autoriai norėjo užsitikrinti, kad daugiabučiai bus vertinami mažiau šališkai.
Antrojoje apklausoje nuomonę apie daugiabučių aplinkos apželdinimą ir požiūrį į jį išsakė 356 respondentai internetu.
Kaip savo darbe rašo M. S. Poškus ir D. Poškienė, žalios erdvės mieste gali turėti įtakos ne tik žmonių fizinei, bet ir psichologinei gerovei.
Autoriai pastebi, kad tyrimų, kurie tirtų, kokią įtaką pastato aplinkos apželdinimas gali turėti namo kainai, yra atlikta. Tačiau juose nebuvo skirta dėmesio daugiabučiams. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad individualaus namo kaina dėl sutvarkytos aplinkos ir apželdinimo gali padidėti 2-13 proc.
Lietuvių atliktas tyrimas parodė, kad respondentai prasčiausiai vertina „močiutės darželio“ bei apleistą žolyną.
„Galbūt jokio gėlyno neturėjimas gali būti net geresnis pasirinkimas nei neestetiškas ar neskoningas gėlių darželis, jei norima formuoti subjektyvų gyvenamojo namo suvokimą, - daro išvadą tyrimo autoriai. - Daugiabučio aplinkos priežiūra, palikta gyventojams, kelia riziką, kad žalioji zona gali būti apleista arba tvarkoma neskoningai. Tai gali turėti įtakos nekilnojamojo turto vertei“.
Tyrimas taip pat parodė, kad tvarkinga veja ir prabangus apželdinimas gyventojų yra vertinami beveik vienodai. Taigi daroma išvada, kad nekilnojamojo turto vystytojai, galvodami apie aplinkos tvarkymą ir norėdami mažinti kaštus, vietoje įmantrių augalų gali pasirūpinti tiesiog tvarkinga veja.
Įtakos NT kainai turi
Su tuo, kad daugiabučio apželdinimas gali turėti įtakos butų name kainai, sutinka ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius. Pasak jo, kai kurie daugiabučių projektai turi net atskirus kraštovaizdžio architektus, kurie kuria viziją, kaip atrodys daugiabučio ar daugiabučių aplinka.
„Teikdamas ir derindamas projektą su savivaldybe vystytojas visada nurodo ir žaliuosius sprendimus: apželdinimą, medžiu atsodinimą arba palikimą senųjų. Neretai yra vertinama kaip vertybė, kai paliekami seni medžiai“, - pasakojo pašnekovas.
M. Statulevičius sutinka, kad dėmesio daugiau daugiabučių aplinkos apželdinimui reikėtų skirti daugiau.
Iš kitos pusės M. Statulevičius pastebėjo, kad ir nekilnojamojo turto vystytojai kartais daugiau dėmesio galėtų skirti žaliosioms zonoms prie daugiabučių: „Yra tam tikri reikalavimai, kad tam tikra dalis zonos turėtų būti palikta želdynams, tai minimalūs reikalavimai išlaikomi, bet kadangi ten, kur statomi daugiabučiai, žemė yra brangi, skaičiuojama, ar ant tos žemės pastatysi kvadratinį metrą būsto ar komercinės patalpos, ar skirsi želdynams, labai dažnai tos svarstyklės nusvyra į užstatymo pusę“.
Pagal šiuo metu galiojantį reikalavimą Vilniaus mieste želdynams ar vejai turi būti skirta 30 proc. daugiabučio ar daugiabučių statyboms skirto žemės ploto.
Vis dėlto Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius mato potencialą daugiau vietos žaliosioms erdvėms prie naujai statomų daugiabučių, jei būtų sumažinti reikalavimai automobilių parkavimo vietoms.
„Labai dažnai yra užasfaltuojama potenciali žalioji zona, nes reikia įrengti privalomas parkavimo vietas, kurių galbūt niekas ir nenupirks. Mes, kaip nekilnojamojo turto vystytojai, esame už tokių normatyvų mažinimą“, - pridėjo M. Statulevičius.
Iš kitos pusės pašnekovas teigė tikintis, kad ir patys gyventojai galėtų daugiau prisidėti prie daugiabučių aplinkos priežiūros.
„Pavyzdžiui, kur yra namai renovuojami. Tai Aplinkos ministerija, savivaldybė skiria lėšų pastato fizinei būklei pagerinti, o žmonės galėtų bent prisidėti sodinant, prižiūrint šalia augalus. Manau, kad tuomet pasikeistų požiūris ir senuose, sovietiniuose daugiabučiuose“, - svarstė M. Statulevičius.
Aplinkai sutvarkyti 2-5 proc. projekto vertės
Nekilnojamojo turto vystytojo „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda pasakojo, kad tvarkant naujo projekto aplinką kaštai įprastai dalinami į dvi dalis: viena dalis tenka infrastruktūrai šalia namo įrengti (keliams, šaligatviams, apšvietimui, gaisriniam privažiavimu), kita – mažajai architektūrai (vaikų žaidimo aikštelėms, sporto treniruokliams, suoleliams ir pan.) bei žalioms zonoms (vejoms, krūmynams, gėlynams, medeliams ir pan.).
„Priklausomai nuo projekto vietos aplinkos tvarkymui kaštai labai skiriasi. Miesto centre plėtojamiems projektams paprastai mažesnė aplinkos sutvarkymo kaštų dalis tenka infrastruktūrai lyginant su toliau nuo miesto centro vystomais naujais kvartalais. Paprastai išlaidos aplinkai sutvarkyti sudaro nuo 2 iki 5 proc. projekto investicijų. Nekilnojamojo turto plėtotojai aplinkos apželdinimui ir mažajai architektūrai skiria iki 2 proc., o infrastruktūrai iki 3 proc. projekto statybos sąmatos“, - teigė pašnekovas.
„Turėjome klientų, kurie minėjo, jog būsto kitur nepirko dėl prastai įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, taip pat dėl to, kad šalia namo nebuvo nei vieno medelio ir trūko žalumos“, - prisiminė „Eikos“ plėtros direktorius.
Pasak jo, želdynai reikalauja daug daugiau priežiūros nei paprastos vejos pjovimas vasarą.
„Neprižiūrint augmenijos jau po metų investicija nueina veltui, namo gyventojai aplinkos sąskaita sumažina savo būsto vertę. Persodinti nudžiuvusius augalus brangiai kainuoja, tad jeigu taip atsitinka, gyventojai retai ryžtasi atkurti želdynus, teritoriją paverčia veja“, - pastebėjo M. Žibūda.
„Eikos“ atstovas skaičiuoja, kad teritorijos priežiūra, apimanti tik vejos pjovimą kas mėnesį, buto gyventojui kainuoja 0,04-0,08 eur/kv. m., o želdynų priežiūra papildomai – 0,09-0,13 eur/kv. m.
„Vadinasi, standartiniam 2 k. 50 kv. metrų ploto butui šios paslaugos šiltuoju metų laiku kas mėnesį papildomai kainuotų 6 eurus”, - pridėjo jis.
Kitaip supranta namus
„MG valdos“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas teigė, kad šio nekilnojamojo turto vystytojo projektuose aplinkos sutvarkymui skiriama 5-7 proc. projekto investicijų lėšų. Dažniausiai tai sudaro apie 1-4 mln. eurų.
„Aplinkotvarkai skirtų investicijų dydį lemia vystomo projekto klasė, dydis, vieta bei vystytojo požiūris. Dalis vystytojų aplinkotvarką vertina kaip nereikšmingą elementą, kuris neatsiperka, todėl nenori tam skirti investicijų. Tačiau toks požiūris nėra teisingas, nes vis daugiau pirkėjų rinkdamiesi naują būstą aukštus kriterijus kelia ir būsimų namų aplinkai“, - komentavo jis.
S. Lyvas pastebėjo, kad didesnių investicijų aplinkos sutvarkymui reikalauja projektai, kurie vystomi sudėtingame reljefe: pavyzdžiui, „Beržų terasų“ projekte reljefo paaukštėjimai siekia net 8 metrus.
„Architektams buvo iššūkis, kai nusprendėme palikti natūralų reljefą ir jo nelyginti. Dėl tokio sprendimo atsirado papildomų tvirtinimo elementų, laiptų ir aikštelių“, - pasakojo jis.
S. Lyvo teigimu, nekilnojamojo turto vystytojai pastebi, kad pirkėjai namų nebesuvokia kaip tik erdvės, kai įžengi į savo butą, todėl gyventojai vis daugiau reikalavimų kelia būsto aplinkai.
„MG valdos“ atstovas teigė, kad vidutiniškai aplinkos tvarkymui gyventojai moka 5-7 proc. nuo bendrijai mokamos sumos. Pavyzdžiui, „Eglių terasų“ projekte, kur yra ne tik skirtingų rūšių augalų, bet ir tekančio vandens baseinas, aplinkos tvarkymas ir priežiūra gyventojams kainuoja 0,02-0,04 eur/kv. m.
Mokslininkų tyrimas buvo publikuotas tarptautinime žurnale: Poškus, M. S., & Poškienė, D. (2015). The grass is greener: How greenery impacts the perceptions of urban residential property. Social Inquiry into Well-Being, 1(1), 22–31. http://doi.org/10.13165/SIIW-15-1-1-03.
