Tačiau ne kartą Didžiųjų Gulbinų gyvenvietėje lankęsis anonimu likti panoręs DELFI šaltinis sutiko papasakoti, kas iš tiesų slypi už akylai saugomų vartų.
Prabangiausi namai ir automobiliai
Buvusioje vaikų stovyklos teritorijoje šiandien stovi dešimt gyvenamųjų namų, vertinamų milijonais eurų.
Taip pat yra bendri teniso kortai, krepšinio aikštelė, supynės vaikams ir t.t.
„Namukai kainuoja ohohoho, patikėk. Viskas – automatika“, – pasakojo DELFI pašnekovas.
Tik 10 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro nutolusią Didžiųjų Gulbinų gyvenvietę vystė įmonė „Gulbinų turizmas“. Iš pradžių teigta, kad rekreacinės paskirties teritorijoje stovės poilsiavietės, tačiau šiandien akivaizdu, kad pastatyti gyvenamieji namai.
Su ežeru besiribojančioje teritorijoje laisvų sklypų jau nebėra. Statybininkai baigia darbus trijuose šiuo metu dar negyvenamuose namuose.
Į aukšta tvora aptvertą, kameromis ir saugumo tarnybos stebimą turtuolių kvartalą statybininkai gali patekti tik pagal sąrašą, kurį patvirtina jų vadovas.
„Jie turi savo darbą vietą ir viskas. Privalo nelįsti ten gyvenantiems į akis. Darbus dirba greitai“, – sakė DELFI šaltinis.
Kvartale namus pasistatę valdžios ir verslo vyrai laisvalaikį leidžia pakankamai įprastai – su žmonomis ir vaikais.
„Būna vakarėliai, atvažiuoja daugiau žmonių, bet jie švenčia ramiai. Šašlykus kepa“, – juokėsi pašnekovas.
Vienintelis skirtumas – į kvartalą nepatenka joks pašalinis žmogus. Teritorija kiaurą parą saugo apsaugos tarnyba, kuri į vidų įleidžia tik su kurio nors namo šeimininko leidimu.
Patys gyventojai į vidų patenka be patikrinimo, nes jų automobilius atpažįsta šlagbaumo informatika.
„Tai visai Lietuvai nematomas pasaulis. Jie ten slepiasi, nes gerai gyvena. „Babkių“ turi tiek, kad net patys nežino kiek“, – pasakojo pašnekovas.
Privatumo kaina
DELFI pašnekovas taip pat atskleidė penkių iš dešimties Didžiųjų Gulbinų kvartale esančių namų gyventojų tapatybes.
Tačiau susisiekus su jais pačiais, jie to patvirtinti neskubėjo. Vieni sakė, kad savo privataus gyvenimo nekomentuoja, kiti teigė, kad ten negyvena, dar kiti grasino teismais.
Saugodama šių turtingiausių Lietuvos verslininkų ir valdžios atstovų bei jų šeimų privatumą DELFI redakcija nusprendė jų tapatybių neatskleisti.
A. Zuokas – dažnas svečias
Buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Didžiųjų Gulbinų gyvenvietėje yra svečiavęsis ne kartą.
„Taip, esu buvęs ne pas vieną jos gyventoją svečiuose“, – sakė jis ir tuoj pat pridūrė, kad visus leidimus statyboms kvartalo gyventojai gavo dar prieš jam tampant meru.
„Vilius Navickas arba Juozas Imbrasas turėtų geriau žinoti“, – ankstesnių sostinės merų pavardes vardijo A. Zuokas.
Savo ruožtu per pastarąją 2011–2015 metų kadenciją politikas tikino jokių skundų dėl to, kad rekreacinėje teritorijoje statomi gyvenamieji namai, jis nėra gavęs.
„Esminis dalykas yra tai, kad jie moka turto mokestį. Jeigu rekreacinėje zonoje pasistato pastatą, kuris registruojamas kaip verslo objektas, o ne kaip gyvenamasis namas, tada jie moka turto mokesčius.
Šiuo atveju į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą kiekvienas ten gyvenantis asmuo nuo savo pastato vertės prisideda papildomai. Tai yra skirtumas nuo tų, kurie pasistato gyvenamąjį namą ir jį taip ir registruoja. Tai, ką jie padarė, jiems kainuoja ir duoda miestui pajamas“, – kalbėjo A. Zuokas.
Kultūringai atakuoja
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys teigė, kad tai, ar rekreacinėje teritorijoje galima pasistatyti namą, priklauso nuo galybės aspektų. Pavyzdžiui, ar jis bus naujoje, ar senoje vietoje.
„Didžiųjų Gulbinų gyvenvietė yra rekreacinė teritorija, kuri nesudalinta sklypais. Dabar ji užima netgi mažesnį plotą, nei anksčiau ten buvusi vaikų stovykla. Dabar ten stovi bendrija. Ten yra visai kiti reglamentai, bet rekreacinė teritorija yra skirta rekreacijai. Ten taip pat galioja kitokie, didesni mokesčiai“, – kalbėjo A. Blotnys.
Savo ruožtu Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė jau ne vienerius metus stengiasi įrodyti, kad prabangus gyvenamųjų namų kvartalas ant ežero kranto pastatytas ne visai teisėtai.
„Juos labai kultūringai atakuoju. Kadangi jie jau pasistatė objektą ir teigiama, kad ten yra apartamentai, mes prašome duoti visą kainyną, apgyvendinimo sąlygas ir t.t., kurias galėtume paskelbti savo interneto svetainėje“, – pasakojo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad dokumentuose nurodoma, kad „Gulbinų turizmas“ įrengė aukšto lygio apgyvendinimo kompleksą.
„Vienaip yra juridiškai, bet kitaip yra pro sukąstus dantis žiūrėti į realybę, kurią visi truputį nutylime“, – sakė V. Petiukonienė.
Ji sakė, kad regioninio parko tikslas yra, kad būtų taip, kaip deklaruojama dokumentuose, o tai reiškia, kad objektas veiktų ir teiktų paslaugas visiems norintiems.
Su „Gulbinų turizmo“ atstovais DELFI susisiekti nepavyko.
Gyvenamoji vieta įtarimų nekelia
DELFI pasiteiravus, ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra tikrinusi Didžiųjų Gulbinų gyvenvietę, sužinojo, kad „joje gyvenantys asmenys gali būti tikrinti ar tikrinami, lygiai taip pat, kaip ir asmenys gyvenantys kitame mieste ar rajone. Tai, jog gyventojas gyvena prabangiame rajone, VMI nelaiko prielaida manyti, jog jis slepia mokesčius“.
VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Ramanauskienė pažymėjo, kad VMI netaiko tokios praktikos, kuomet kontrolės procedūroms atrenkami fiziniai asmenys pagal gyvenamąją vietą ar kuomet tikrinami visi vienoje gyvenvietėje gyvenantys asmenys.
„Kontrolės veiksmams – mokestiniams tyrimams ir patikrinimams VMI atrenka tuos mokesčių mokėtojus, kurių rizikingumas yra įvertinamas kaip didžiausias. T. y. vykdomų mokestinių tyrimų ir patikrinimų metu visada vertinama, ar asmens pajamos yra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, o turtas įsigytas tik iš įstatymų nustatyta tvarka deklaruotų ir apmokestintų lėšų.
Jei kyla įtarimas, kad turtas įsigytas iš galimai įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, tai asmuo yra tikrinimas nepriklausomai nuo vietovės, kvartalo kuriame jis gyvena“, – aiškino E. Ramanauskienė bei priminė, kad gyventojai apie pastebėtus galimus mokesčių vengimo atvejus visuomet turėtų pranešti VMI.
