Bankrotas valstybės vardu
Ar atitinkamoms tarnyboms priimant kategoriškus sprendimus išties atsakingai įvertinami ir galimi padariniai? Nejaugi mokėdama milijonines kompensacijas už teisėtai pastatytų statinių nugriovimą, užuot juos įteisinusi, valstybė ne pralošia, o išlošia?
Vargu ar ką turėtų stebinti, kad Neringos vadovas Darius Jasaitis nelegalių statybų tema pasisako itin emocingai. Gegužę paskelbto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje savininkams valstybė, tiksliau, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) bei Neringos savivaldybė, privalės atlyginti apie 1,15 mln. eurų žalą. Ir tai tik vienas vadinamųjų nelegalių statybų epopėjos šioje teritorijoje epizodų.
„Nė kiek neabejojau teismo sprendimu ir tuo, kad teisingumas triumfuos, nes pastatas buvo pastatytas teisiškai. Nė kiek nedvejodamas taip pat galiu teigti, kad visas šis absurdas kilo dėl vieno žmogaus – buvusios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės ambicijų, – negražbyliavo Neringos meras D. Jasaitis. – Kad ir su kuo teko bendrauti – valstybininkais, politikais, paprastais žmonėmis, susijusiais su šia situacija – nė karto nesu girdėjęs nuomonės, kad pastatą reikia griauti.“
Anot D. Jasaičio, kalbėjimas apie savivaldybės biurokratų nekompetenciją, atvėrusią kelią nelegalioms statyboms Neringoje, primena žaidimą į vienus vartus – esą teritorijų planavimo dokumentus savo parašais anuomet laimino bemaž 12 įvairių valstybės institucijų atstovų. O šiandien už prabangią prisvilusią košę teks mokėti tik dviem – vien Neringos savivaldybei priteista per 700 tūkst. eurų. Pašnekovo skaičiavimu, po keletą vis dar galutinio verdikto laukiančių griautinų pastatų šiandien yra ir Nidoje, ir Juodkrantėje, ir Preiloje, tad finansinių padarinių mastą savivaldybei, įvertinant žuvų restorano Juodkrantėje atvejį, prognozuoti nesunku.
„Jau dabar galiu pasakyti, kad nebebus jokių kopų sargų, pajūryje – gelbėtojų, taupysime kultūros sąskaita, o apie dviračių takų remontą, šaligatvių tiesimą negali būti nė kalbos. Savivaldybei gresia bankrotas. Ir tai daro pati valstybė!“ – apmaudą liejo Neringos meras.
Žmonės tapo sistemos įkaitais
D. Jasaičio įsitikinimu, viešąjį interesą reikia ginti ne griovimu, o kompromisiniais sprendimais. Juolab kad precedentas tam yra – antai į neteisėtai pastatytų statinių sąrašą pakliuvusį vadinamąjį Preilos botelį galiausiai buvo leista įteisinti.
„Šiandien botelis visiškai išteisintas, žmonės toliau tvarkosi dokumentus. Tačiau praėjo net 12 metų – įsivaizduokite, medžiai ant namų auga! O juk visą tą laiką pastatai galėjo generuoti pinigus, teikti žmonėms poilsio paslaugas ir pan. Nėra Lietuvoje tokių precedentų, kad iš naujo reikėtų atlikti visą jau stovinčio namo planavimo procedūrą ir dar kartą kreiptis į Vyriausybę pritarimo statybai. Tai visiškas kuriozas, – įvertino Neringos meras. – Daugiau niekur kitur Lietuvoje nėra prikurta ir tiek įstatymų kaip Neringai. Sutinku, kad ją reikia saugoti, tačiau žmonės ją visada tausojo, jiems nereikėjo jokių nurodymų iš Vilniaus.
Į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą Neringa buvo įtraukta todėl, kad žmonės mylėjo šį kraštą ir puoselėjo. O kai bandoma sakyti, kad čia nacionalinis parkas, kad čia nieko negalima daryti, dar kartą primenu, kad dauguma namų, kuriuos dabar norima nugriauti, šiame nacionaliniame parke stovėjo dar prieš jam tampant nacionaliniu.“
Nedviprasmišką nuomonę apie situaciją Neringoje pareiškė ir Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Jeigu statytojai gavo visus leidimus – vadinasi, statyba legali. Tačiau valstybė pati save padavė į teismą, pati bylinėjosi, ir dabar mokesčių mokėtojai turės sumokėti daugiau kaip 1 mln. eurų. O kodėl atsako valstybė? Todėl, kad jos vardu visi davė leidimus, po to atsibudo, kad viename plane buvo padėtas kryžiukas, kurį turėjo matyti visi pasirašinėjusieji ant tų leidimų, – scenarijų vaizdžiai dėliojo parlamentaras. – Jeigu pastatai, jau numatyti nugriauti, bus nuversti, turbūt reikės dar 15–18 mln. eurų kompensacijų. Objektus būtina įteisinti, nes laukia toks pat scenarijus – leidimai išduoti, o žmonės niekuo dėti.“
A. Salamakinas priminė, kad Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybei pateikė pavedimą sudaryti darbo grupę, kuri spręstų šią problemą.
„Praėjusių metų gruodį darbo grupė priėmė sprendimą, kad reikia koreguoti konkretų tvarkomąjį ar specialųjį planą, ir dabar viskas – Aplinkos ministerijos rankose. Ji turi parengti projektą, atiduoti jį Vyriausybei, Vyriausybė – pataisyti, ir šioje istorijoje dedame tašką“, – optimistinę pabaigą prognozavo pašnekovas.
Tačiau, anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko A. Salamakino, šiandienė Neringos situacija – išskirtinė. Išteisinus griautinus pastatus, tai neturėtų tapti pretekstu piktnaudžiauti kitais nelegalių statybų atvejais.
Ne interpretuoja, bet vykdo
VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė pripažino, kad visuomenė nevienareikšmiškai vertina teismų sprendimų griauti statinius vykdymą: viena dalis gyventojų piktinasi inspekcijos organizuojamu priverstiniu neteisėtų statinių griovimu, kita dalis – priešingai: kaltina valstybės instituciją neryžtingumu ar net sąmoningu delsimu vykdyti teismų sprendimus.
„Šio proceso eigai trukdo objektyvios priežastys. Nuo savavališkos statybos nustatymo ar statinio statybos leidimo dokumento pripažinimo negaliojančiu fakto iki tokios kraštutinės padarinių šalinimo priemonės įvykdymo vadovaujantis galiojančia teisine sistema – ilgas ir sudėtingas kelias. Ypač ilgai tęsiasi teismų procesai – žmonės naudojasi teise skųsti sprendimus aukštesnės instancijos teismams. Didelę įtaką turi ir antstolių, vykdančių savo funkcijas, aktyvumas“, – aiškino pašnekovė.
Ar, tarnybos vadovės nuomone, pagarsėjusioje Juodkrantės žuvų restorano istorijoje buvo įmanoma kitokia baigtis?
„Nagrinėjant bylą inspekcija išnaudojo visas įstatymų numatytas procesines galimybes, siekdama valstybei palankesnio teismo sprendimo. Teismai yra nepriklausomi nagrinėdami bylas, jų sprendimai yra privalomi – inspekcija gerbia ir vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, tokį, koks yra priimtas“, – komentavo L. Nalivaikienė.
Ji akcentavo, kad VTPSI pozicija visų statybų požiūriu vienoda – statiniai turi būti statomi nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų.
„Inspekcija dirba vadovaudamasi teisės aktais ir vykdo teismų sprendimus. Pasikeitus teisės aktams, inspekcijos pozicija teisminėse bylose ir vykdymo procese atitinkamai būtų koreguojama“, – teigė VTPSI viršininkė L. Nalivaikienė.
Anot pašnekovės, vis dar verdikto laukiantys kiti griautini objektai Neringoje pastatyti pagal leidimus, išduotus pažeidžiant tuo metu galiojusių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
„Inspekcijai pareigą atstovauti valstybei vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, inspekcija turi organizuoti šio sprendimo vykdymą priverstinai. Atsižvelgdama į dideles žalos atlyginimo sumas, kurias, be abejo, siektų prisiteisti statinių savininkai, priverstinai pašalinę neteisėtų statybų padarinius, inspekcija kreipėsi į atitinkamas institucijas su klausimu, ar planuojama keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, susijusius su teritorija, kurioje yra griautinų pastatų. Nuo gautos informacijos priklausys tolesni veiksmai teismo sprendimo vykdymo procese“, – aiškino L. Nalivaikienė.
Kuris planas yra viršiausias?
Kodėl taip nutinka, kad statiniai, jų savininkų teigimu, pastatyti teisėtai, bet po kurio laiko pripažįstami savavališkais ir griaunami? Anot Ministro Pirmininko patarėjos Jūratės Juozaitienės, yra kelios priežastys. Pagal planavimo dokumentų hierarchiją pirmiausia turi būti paisoma bendrojo teritorijos plano, paskui – specialiojo, o galiausiai visos detalės turi būti sužiūrimos pagal detalųjį planą.
Neringoje iš pradžių irgi vadovautasi tokia tvarka: viršiausias yra miesto tarybos patvirtintas bendrasis planas, antras pagal svarbą – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuris yra specialusis, ir galiausiai – detalieji planai.
„Vis dėlto situacija po kurio laiko tapo specifine. Iš pradžių Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas buvo traktuojamas kaip rekomendacinio pobūdžio. Todėl detalieji planai buvo rengiami vadovaujantis bendrojo plano nuostatais. Vėliau nuspręsta, kad būtent Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra viršiausias, nes jį tvirtino ne miesto taryba, o Vyriausybė“, – aiškino J. Juozaitienė.
Tada ir susidurta su problemomis dėl neva savavališkų statybų. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo labai išsamiai apibūdinta galima pastatų architektūra, užstatymo plotai, tūriai, aukščiai ir kitos detalės. Statydami pastatus verslininkai ir privatūs asmenys rengdavo detaliuosius planus, kurie buvo derinami su bendrojo plano nuostatais. Parengus ir suderinus detalųjį planą buvo išduodami leidimai statybai.
„Tarp bendrojo plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų yra priešpriešų. Kai specialusis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas tapo viršiausiu dokumentu, parengti detalieji planai ėmė neatitikti jame esančių nuostatų. Bendrieji planai nedetalizuoja kai kurių parametrų, pavyzdžiui, pastatų aukščio, užstatymo intensyvumo, kitų dalykų. Todėl rengiami detalieji planai. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane viskas bemaž detalizuota, todėl ir susidarė situacija, kad detalieji planai yra neteisingi. Vadinasi, jais vadovaujantis išduoti leidimai statybai yra neteisėti“, – komentavo premjero patarėja.
Aktai – ir dėl keliolikos centimetrų
Anot J. Juozaitienės, atlikti tikrinimai parodė, kad didžioji dalis pastaraisiais metais statytų pastatų Neringoje iškilo padarius nusižengimų. Nors detaliajame plane vadovaujantis bendrojo plano nuostatais galimas vienoks pastato ilgis ar aukštis, paaiškėjo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane numatyti kitokie parametrai. Kai kuriais atvejais savavališkos statybos aktai surašyti dėl 15 centimetrų aukštesnių ar 20 centimetrų ilgesnių namų.
J. Juozaitienė pripažino, kad būta ir savavaliavimo prisidengiant detaliaisiais planais: vietoj vieno namo pastatyti du ir pan. Tačiau didžioji dalis nusižengimų padaryta veikiau dėl teisinių kazusų.
„Buvo atlikta inventorizacija – pagal ją gal pusę Neringos pastatų būtų tekę griauti kaip savavališkus. Dažname objekte fiksuoti neatitikimai Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane esančiam tradicinės žvejo sodybos aprašymui, pavyzdžiui, langai yra kiek didesni ar parinkti ne tokie fasado puošybos elementai. Dėl to būta ir nemažai ginčų teismuose. Galiausiai apsistota ties keliasdešimt pastatų, kurie pastatyti šiurkščiau pažeidžiant galiojančią tvarką“, – kalbėjo J. Juozaitienė.
Paaiškėjus, kad planavimo dokumentai prieštarauja vienas kitam, bendrasis Neringos miesto planas turėjo būti koreguojamas. Atliekant korekcijas norėta sušvelninti ir kai kuriuos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano reikalavimus.
J. Juozaitienės įsitikinimu, visais ginčytinais atvejais reikia vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir protingumo kriterijais. Juk jeigu pastatų fasadų elementai neatitinka aprašų, juos galima koreguoti negriaunant pastato. Versti gal neverta ir dėl 20 centimetrų pailgėjimo. Tačiau kai kuriais panašiais atvejais nenorėta eiti į kompromisus – pasirinktas bylinėjimosi kelias.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose yra daug abstrakčių sąvokų, kurias galima traktuoti įvairiai. Pavyzdžiui, buferinės zonos tūrių arba kraštovaizdžio tarša. Tokias sąvokas turi paaiškinti specialistai – jie ir kviečiami į ekspertų tarybą. Tačiau vienais atvejais kviečiami vieni specialistai, kitais – kiti, taigi tos pačios sąvokos išaiškinimas gali skirtis.
Tarnybos tarpusavyje nesusikalba
Susiduriama su situacija, kai pagal Kultūros paveldo departamento išaiškinimus pastatai gali stovėti ir jų nereikia griauti ar rekonstruoti, o Saugomų teritorijų tarnybos atstovai aiškina priešingai.
„Manau, išeitis bus rasta tuomet, kai valdžios institucijos tarpusavyje susiderins veiksmus ir eis į derybas su pastatų savininkais. Tam reikia pakoreguoti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Atsirastų civilizuotas teisinis būdas spręsti šią situaciją, ir valstybei nereikėtų mokėti milijoninių kompensacijų“, – teigė J. Juozaitienė.
Vyriausybės darbo grupė yra pritarusi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas būtų koreguojamas. Tai turi būti padaryta per pusmetį. Manoma, kad tuomet bus rasti sprendimai, priimtini visoms besiginčijančioms pusėms.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovas Albertas Stanislovaitis, komentuodamas nelegalių statybų Neringoje situaciją, bandė išlikti diplomatiškas.
„Tai sena istorija, kai kažkas neįvertino įstatymų, dėjo parašus, išduodavo leidimus. Tai yra to laikotarpio neatsakingo tarnybų elgesio problema, ir jau kaip padarinį šiandien turime teismo sprendimą, – teigė pašnekovas. – Kalbant apie planuojamus griauti pastatus, tais atvejais, kai teisminiai procesai sustojo, yra Vyriausybės pavedimas peržiūrėti planavimą, skelbiant konkursą, ieškant rangovo, kuris galėtų dar kartą profesionaliai peržiūrėti, įvertinti ir tarnybai bei Vyriausybei pateikti siūlymų, kaip tose zonose būtų galima tvarkytis. Tad jei šiandien išsakyčiau nuomonę dėl konkretaus objekto, tokia išankstinė mano nuostata gali būti suprasta kaip spaudimas projektuotojui, kuris teiks siūlymų.“
Anot A. Stanislovaičio, į viešus svarstymus, kaip turėtų atrodyti Kuršių nerija, turėtų plačiai įsijungti ne tik paveldosaugininkai, bet ir architektai, mokslininkai.
„Tikiuosi, kad bus ieškoma kompromiso, o dar labiau tikiuosi konsensuso. Ir turto savininkai, ir planuotojai turi susėsti drauge ir rasti bendrą sprendimą. Jei bent viena pusė žais į vienus vartus ir bus tik keliamos savos sąlygos, protingą sprendimą rasti bus sudėtinga“, – kalbėjo VSTT vadovas.
Pažeidimų fiksuojama mažiau
Statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus (SLD) atvejų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnai nustato visuose šalies regionuose ir ne tik dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių nepaisymo. Per šių metų pirmą ketvirtį inspekcijos teritoriniai skyriai patikrino 177 savivaldybių administracijų išduotus SLD (leidimus statyti naują statinį ir rekonstruoti statinį), iš kurių penkiuose fiksuoti pažeidimai (dviejuose Klaipėdoje, dviejuose Vilniuje, viename Alytuje).
Nustačius techninio pobūdžio ar mažai reikšmės turinčių procedūrinių pažeidimų, surašomas privalomasis nurodymas juos pašalinti. Jei SLD išduotas neteisėtai, kreipiamasi į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo. Teisės aktų reikalavimus pažeidusiam savivaldybės administracijos tarnautojui, išdavusiam SLD, taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta atsakomybė.
VTPSI duomenimis, kelerius pastaruosius metus stebima ir savavališkų statybų mažėjimo tendencija. 2014 metais dėl statinių statybos, neturint SLD ar tokį dokumentą turint, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius, surašyti 493 savavališkos statybos aktai – 125 mažiau nei 2013 metais ir net 224 (30 proc.) mažiau nei 2012-aisiais. Prieš trejus metus buvo nustatytas 841 savavališkos statybos atvejis.
2014 metais 9 statinių nugriovimą organizavo VTPSI. Tarp jų – ir dviejų pradėtų statyti pastatų Zarasų rajone, kuriems buvo panaikinti leidimai statybai, išduoti Zarasų rajono savivaldybės administracijos.
Šiais metais pagal teismų sprendimus inspekcija organizavo 6 statinių nugriovimą, vienas jų buvo pastatytas pagal neteisėtai išduotą SLD.
Pripažįstama, kad statinio statyba savavališka, kai jis statomas neturint konkrečiu atveju privalomo SLD arba jį turint, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas SLD, sprendinius. Dažniausiai pažeidžiami šie esminiai sprendiniai: statinio vieta sklype, atstumai iki sklypo ribų, statinio išorės matmenys.
