Lietuvoje vos kas dešimtas parduodamas naujos statybos butas perkamas su visa apdaila. Statybininkų krašto gyventojai tiki, kad patiems susiremontuoti naujus namus bus pigiau.
Kaip yra rašęs portalas DELFI, Estijoje daugiau nei 90 proc. butų parduodama su visa apdaila, Latvijoje – apie 50 proc.
Statybų bendrovės YIT Kausta generalinis direktorius Kęstutis Vanagas pastebi, kad butai su visa apdaila parduodami tiek Suomijoje, tiek Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje.
„To reikalauja šalių įstatymai. Suomijoje butai parduodami netgi su virtuvės baldais ir buitine įranga“, – pridėjo jis.
Latvijoje butai turi būti parduodami su pilna apdaila, jei taip nurodyta techniniame projekte. Tokiu atveju tik pilnai įrengus butą jis pripažįstamas tinkamu naudoti. Jei tokios sąlygos techniniame projekte nėra, visos apdailos įrengimas nėra privalomas, tačiau namo laiptinė turi būti visiškai užbaigta (plytelės, lubos, dažytos sienos, turėklai, gaisrui atsparios durys). Pasak K. Vanago, butuose turi būti instaliuoti visi komunikacijų ir inžineriniai tinklai, įrengtos pertvaros bei ugniai atsparios durys.
Tuo metu Čekijoje, pašnekovo teigimu, stengiamasi įrengti daugiau nei reikalaujama pagal įstatymus, kad tik pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti. Čia keliami nedideli reikalavimai apdailai (santechnika, elektros lizdai, vėdinimas, šildymas, dažymas, atsparus dulkėms, įstatytos vonios kambario durys, sumontuotas klozetas ir kriauklės). Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai paprastai sumontuoja ir duris, grindis, baltai nudažo sienas, suklijuoja plyteles tualeto ir vonios kambariuose, prieškambarius iškloja plytelėmis.
Nori sutaupyti
YIT Kausta duomenimis, Lietuvoje (tiek Kaune, tiek Vilniuje) butus su visa apdaila renkasi vos 16 proc. pirkėjų.
Pasak jo, klientai vangiai perka naujus butus su visa apdaila galbūt dėl nemažų papildomų kaštų.
„Ypatingai tie klientai, kurių būsto įsigijimą finansuoja bankai, įsirengimą organizuoja patys, nes taip jų nuomone, sutaupo. Tačiau klientai taip elgdamiesi neapgalvoja daugelio dalykų, – kalbėjo nekilnojamojo turto vystymo bendrovės vadovas. – Išleidus daugiau apdailai, kurią atlieka savo srities profesionalai, klientai gauna visas reikiamas garantijas iš patikimo statytojo ir ilgalaikėje perspektyvoje netgi sutaupo nei įsirenginėdami taip vadinamuoju „ūkio būdu“.
Pasak K. Vanago, iš kitos pusės dažnai nekilnojamojo turto vystytojai siūlo tam tikrų medžiagų ar apdailos įrengimo parengtus variantus, kurie ne visiems klientams priimtini.
„Lietuviai siekia savo būstus įsirengti kuo unikaliau, išskirtinai, todėl standartiniai įrengimų variantai tiesiog netinka. Tačiau jau pastebima tendencija, kad ateityje didės kokybiškos pilnos apdailos paklausa“, – teigė jis.
Tikina, kad pigiau gali būti ir pilna apdaila
Nekilnojamojo turto „MG Valda“ bendrovė kartu su statybų ekspertais skaičiuoja, kada butą labiau apsimoka pirkti su daline apdaila, kada su pilna.
„MG Valda“ užsakymu atlikta Lietuvos visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad svarbiausi kriterijai, kodėl gyventojai renkasi visiškai įrengtus butus, yra trys: žmonės taupo savo laiką, naujakuriai pasitiki nekilnojamojo turto vystytoju ir yra tikrai dėl darbų kokybės, buto pirkėjai yra įsitikinę, kad nekilnojamojo turto vystytojas butą įrengs pigau.
„Rinkdamiesi būstą pirkėjai atidžiau lygina, kiek kainuos butą įsirengti patiems ir kokią dalį sudarys apdaila, jei perkamas jau įrengtas butas. Žmonės įvertina ir savo laiko sąnaudas apdailos darbams prižiūrėti, jeigu butą įrengia savarankiškai pasamdyti meistrai. Vienareikšmio atsakymo šiuo klausimu nėra, tačiau tendencijos rinkoje sako, kad ne visada patiems įsirengti butą išeina pigiau“, - sako „MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.
„MG Valda“ atlikto tyrimą, kuriame palygino, kiek kainuotų įrengti vienodo dydžio butus bendrovės pastatytuose namuose užsisakant įrengimo paslaugas iš vystytojo ar samdantis darbuotojus privačiai.
Tyrimo metu privačiai dirbančių meistrų kaina už buto įrengimą skaičiuota apklausus tris viešai besiskelbiančius statybų specialistus bei tris naujai butus įsirengusius gyventojus.
„Gyventojai pabrėžė, kad skaičiuojant buto įrengimo kainą būtina įvertinti ne tik tiesiogines išlaidas medžiagoms ir meistrams, bet ir laiką, kurį tenka sugaišti darbų priežiūrai bei buto įrengimo medžiagoms pirkti“, – teigė M. Umbrasas.
Palyginamoji analizė rodo, kad pirkti nedidelį butą (40 kv. m.) su visa apdaila vidutinės klasės name yra pigiau nei įsirengti jį patiems, samdant privačiai dirbančius meistrus.
Perkant vidutinio dydžio (50 kv. m.) vidutinės klasės butą, privatūs meistrai dėl kainos pralaimi, teigia „MG Valda“ atstovai, nors privačių meistrų ir nekilnojamojo turto apdailos kaina ima vienodėti.
Perkant didesnį butą (70 kv. m.), pripažįsta „MG Valda“, vidutinės klasės name privatūs meistrai pagal kainą laimi prieš nekilnojamojo turto vystytojus.
„MG Valda“ vidutinės klasės butą siūlo įsirengti mokant 250 eur/kv. m. (įtrauktos interjero dizainerių paslaugos).
Tuo metu, įmonės duomenimis, privatūs meistrai buto įrengimą siūlo už vidutiniškai 217 eur/kv. m.
„Tačiau prie šios sumos būtina pridėti laiko sąnaudų kainą, prižiūrint statybas – apie 1,5 mėn. vieno žmogaus darbo, kainuojančio 1737 eur. Norintiems užsisakyti profesionalaus dizainerio paslaugas papildomai teks sumokėti 10-35 eur/kv. m., todėl vidutinis 50 kv. m. butas pabrangs dar 500-1750 eurų“, – skaičiuoja M. Umbrasas.
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės atstovas pripažino, kad dažydamas sienas pats ar samdydamas meistrus atskiriems darbams gyventojas gali sutaupyti, tačiau, jo nuomone, tokiu atveju apdailai pasirenkamos ir pigesnės medžiagos. Savo srities specialistas patarė nepamiršti ir fakto, kokia garantija suteikiama darbus atliekant samdant darbuotojus.
Bando ir patys „pažaisti“
Būsto įrengimo ir remonto paslaugas teikiančios įmonės „IMBP“ darbų vadovas Tomas Stasiukėnas teigė, kad konstatuoti, kaip pigiau įsirengti butą, perkant paslaugas iš nekilnojamojo turto vystytojo ar asmeniškai ieškant darbuotojų, pasakyti yra labai sunku.
Pasak pašnekovo, jo įmonėje buto su daline apdaila įrengimas kainuoja nuo 115 iki 350 eurų už kv. m.
„Tai lemia pasirinktos medžiagos. Plytelės gali būti ir nuo 10 Lt (2,9 eur) iki 200 Lt (58 eur). Vieni užsakinėja pigias duris, kiti ir vos ne už 2 tūkst. Lt (580 eur)”, – sakė T. Stasiukėnas.
Pasak jo, nuo medžiagų kokybės gali priklausyti ir darbų atlikimo kaina. Pavyzdžiui, brangesnėms plytelėms pjaustyti gali prireikti specialios įrangos, brangesnių papildomų priedų.
Statybų bendrovės atstovas teigė, kad tenka įrenginėti pakankamai daug butų su daline apdaila. Laiko neturintys žmonės iškart užsisako visus darbus iš vienos įmonės, tačiau atsiranda ir tokių, kurie tikėdamiesi sutaupyti ieško atskirų komandų atskiriems remonto darbams.
„Mes darome ir viską, bet yra žmonių, kurie galvoja, kad ims atskiras brigadas ir bus pigiau. Bet vėl ta patirtis yra tokia, kad imant skirtingas komandas dubliuojasi darbai: vienas padaro, atvažiuoja kitas ir sako, kad darbai iki galo nepadaryti. O visa tai reiškia papildomus pinigus“, – pridėjo pašnekovas.
Per metus įrengė pilnai 32 butus
„Eikos“ plėtros direktoriaus Martyno Žibūdos teigimu, šiuo metu didžioji dalis naujų butų vis dar nuperkama su daline apdaila, tačiau kasmet butų su visa apdaila paklausa didėja. Vien pernai įmonė „Eika“ pardavė ir įrengė 32 tokius butus.
Jo teigimu, ekonominės klasės butų projektuose apdaila yra atliekama dažniau nei prestižiniuose būstuose.
„Prestižinės klasės būsto pirkėjai perka butą su pilna apdaila, nes jiems yra svarbi pardavėjo darbų kokybė, suteikiama garantija bei interjero individualumas, tuo metu kai ekonominės klasės pirkėjui svarbi galimybė didesnę apdailos dalį finansuoti būsto paskola“, - teigė M. Žibūda. Pasak „Eikos“ atstovo, yra paskaičiuota, jog pirkėjui, perkančiam būstą su pilna apdaila, santaupų sukaupti reikia iki 50 % mažiau nei butą įsirengiant pačiam.
Nors kartais teigiama, kad Lietuvoje butai su visa apdaila nėra paklausūs, pernai NT plėtros įmonės „Eika“ atlikta apklausa rodo besikeičiantį pirkėjų požiūrį. Daugiau nei pusė būstą planuojančių įsigyti pirkėjų (53 proc.) būtų pasirinkę butą su visa apdaila, o už jo įrengimą dauguma gyventojų būtų mokėję nuo 150 iki 230 Eur už kvadratinį metrą.
