Skaičiuojama, kad įsigyti butą arčiau miesto centro kainuoja panašiai, kaip ir užmiestyje pasistatyti namą. Kodėl pasirinko gyventi bute arba name DELFI sutiko papasakoti didelių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) bendrovių vadovai.

„Manau, ir butas, ir namas yra gerai, bet žmogui reikia nuspręsti, kas jam patogiau. Abiem atvejais blogai yra primityvus skaičiavimas, nes gyvenimo kaina yra labai sudėtingas darinys, sudarytas iš begalės komponentų: tai ne tik šildymo sąskaita ir susisiekimas, bet ir kaimynystė, poilsis, vaikų sveikata ir begalė kitų dalykų“, - kalbėjo bendrovės „Veikmė“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba.

Jo manymu, skaičiuoti, kad namo statybos kaina yra panaši į buto kainą miesto centre – nepakanka.

„O kiek kainuoja name gyventi? Kiek kainuoja išlaikyti ne vieną automobilį, o du? Vaikus vežioti į darželį, būrelį, skirti laiko tokioms kelionėms? Verta pasiimti lapą, pasidaryti prioritetų sąrašą, kas jums svarbu, pasitarti su draugais, kaimynais, bendradarbiais, pakeleiviais, ar prioritetai atitinka sveiką logiką, ir tik tada priimti sprendimą“, - dėstė E. Zaremba.

Pasak jo, net ir vertinant atstumą nuo būsto iki darbo, žmogus rizikuoja apsirikti: pasikeis darbas ir gyventi ten, kur įsikūrėte, gali tapti kančia.

„Jūsų darbas dabar yra netoli namų, o po 3-ejų metų jis gali būti kitame miesto pakraštyje, važinėdamas eisite iš proto, nes laiką skirsite kelionei užuot ėjęs į teatrą, skaitęs knygą ar pabendravęs su vaikais“, - vaizdžiai pasakojo bendrovės vadovas.

Vadovaujantis tokiu požiūriu, E. Zaremba apibendrina, kad naudingiausia yra būstą nuomotis, bet apgailestauja, kad tol, kol susiformuos pakankama ir teisėta nuomos rinka, Lietuvoje dar teks palaukti 50-70 metų.

Eugenijus Zaremba
„Pas mus noras turėti nuosavybę susiformavo istoriškai: anksčiau privati nuosavybė buvo ribojama, žmonės jos ištroško, dabar įsigyja, bet niekaip atsidžiaugti negali“, - šmaikštavo pašnekovas.

Paklaustas, koks būstas jam priimtinesnis, namas ar butas, E. Zaremba sako, kad žmogaus poreikiai keičiasi: pirmiausia reikia mažo ploto, kad pavyktų pabėgti nuo tėvų, tad patogu gyventi bute, tada reikia didesnių namų, nes atsiranda vaikai, tad gali tikti ir namas, o tada vėl pakanka mažesnio ploto, kai vaikai sukuria savo šeimas.

Tačiau net ir keičiant būstą pagal poreikius, žmogus rizikuoja apsigyventi ten, kur jam gyvenimą gadins nesuplanuojamos aplinkybės.

„Neseniai bendravau su žmonėmis, kurie gyvena labai gražioje vietoje esančiame name, turi gerą kaimyną, bet jis turi kvailą šunį – tas naktimis kaukia. Kaimyno miegamasis kitoje pusėje nei voljeras, namas garsą užstoja. O žmogus, su kuriuo kalbėjau, naktimis šunį girdi. Neimsi gi su kaimynu dėl šuns kariauti, pasijuoki, šašlykų išsikepi, bet šuo naktį vėl kaukia. Aš gyvenu daugiabutyje, mano kaimynai neturi šunų, nesimuša ir negeria, esu laimingas, miegu kietai, nors gyvenu vidury miesto. Taigi, kriterijų – begalės“, - apibendrino jis.

Paklaustas, ar gyvendamas bute kartais pasvajoja apie namą, E. Zaremba teigia, kad jam pakanka žinoti, kiek tai kainuotų.

„Turiu sodybą ir žinau, kiek reikia atlikti veiksmų, norint ją tinkamai išlaikyti. Žinoma, galima gyventi tol, kol langai iškrenta, bet aš manau, kad jei jau turi, tai ir rūpinkis. Namą išlaikyti kainuoja brangiau nei butą, reikia ne tik lėšų, bet ir laiko. Aš nesakau, kad namas blogiau, tiesiog toks pasirinkimas. Mašiną irgi reikia plauti, kuro įpilti, kai jos neturi, įsėdi į troleibusą ir nereikia net stabdžių kaladėlių keisti - pigiau“, - palygino jis.

Namas gerai, bet yra ką veikti

NT bendrovės „Hanner“ grupės vadovas Arvydas Avulis mano, kad renkantis būstą svarbu, ar žmogus turi šeimą, vaikų, kiek jam metų ir kiek turi sukaupęs kapitalo.

„Mano asmeninė patirtis sako, kad jauniems žmonėms iki 35-40 metų yra patogiau gyventi bute. Jei yra daugiau finansinių galimybių, jis gali būti arčiau miesto centro, jeigu jos mažesnės, pasirenkami būstai atokiau. Butas jaunoms šeimoms atrodo patraukliau, nes netoli yra vaikų darželių, mokyklų. Žinau ne vieną atvejį, kai jauni žmonės, įsigiję namą keliolika kilometrų nuo miesto vargsta vežiodami vaikus“, - sakė pašnekovas.

Tačiau, jo nuomone, kitaip gyvenimas name gali atrodyti vyresniame amžiuje.

„Kai vaikai paauga ir tampa savarankiškais, gyvenimas name užmiestyje yra nedidelė problema, o tie, kurie yra sukaupę pakankamai kapitalo tame mato žymiai daugiau privalumų, - sakė A. Avulis. - Bet iš patirties galiu pasakyti, kad jei turite nuosavą namą, viskuo tenka rūpintis pačiam. Kiekvienais metais reikia turėti biudžetą namo priežiūrai, remontui, o tai kainuoja kelis kartus brangiau nei gyventi bute, be to, tam reikia ir laiko, o jo paprastai trūksta.“

Nors jis sutinka, kad mėgstantys gyventi arčiau gamtos toliau nuo miesto jausis laimingesniais, bet sako, kad ir netoli miesto centro yra daugiabučių ar mažaaukštės statybos projektų, kurie leidžia jaustis kaip užmiestyje, pavyzdžiui, turėti uždarus kiemus, netoliese esančius fontanus, upelius ir panašiai.

Vertindamas butų ir namų kainų skirtumus Vilniuje, A. Avulis konstatuoja, kad panaši tendencija yra kituose miestuose, pavyzdžiui, Helsinkyje, kur buto centriniame miesto rajone kaina gali būti tokia pat, kiek ir namo užmiestyje.

Apsisprendimą lemia vaikai?

Įmonių grupės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis mano, kad renkantis butą ar namą, svarbūs yra žmogaus pomėgiai ir šeimyninė padėtis.

Jis primena, kad namo kaina panaši į buto tuomet, jei namas yra toliau nuo miesto centro, o tai gali reikšti papildomą valandą ar kelias kelionėms iš namų į darbą, vaikų darželius, mokyklas, parduotuves ir panašiai.

„Jeigu laikas yra brangus, norima ne daugiau nei 15 minučių važiuoti iki darbo, tada apsiribojama Vilniaus centrine dalimi: žmonės renkasi mažesnio ploto būstą, bet gali greičiau atsirasti miesto centre, gyvenimo šurmulyje. Šioje miesto dalyje namų kainos jau kyla nuo 300 tūkst. eurų, tad mažai kas sau gali leisti rinktis tokį namą ar butą“, - svarsto jis.

Paprašytas palyginti, kas jam atrodytų patraukliau, butas Senamiestyje, turintis istorinę išliekamąją vertę, ar namas už panašią kainą prie miesto centro, D. Dargis sako, kad pasirinkimas turėtų priklausyti nuo to, ar žmonės turi vaikų.

Domas Dargis
„Manau, kad esu jaunas ir socialiai aktyvus žmogus, todėl butas Senamiestyje atrodo patraukliau, nes galėčiau pėsčias grįžti namo, aktyviau dalyvauti miesto renginiuose. Jeigu esu jaunas, bet turiu mažų vaikų, man kyla klausimų, kur vaikai žais. Ne visi prabangūs butai centre turi patogius jaukius kiemelius, prie kai kurių net ir žalios vejos nėra. Taigi, kai esi be vaikų vertini vienaip, kai su vaikais – kitaip“, - kalbėjo D. Dargis.

Paaiškindamas, kodėl Vilniuje namai toliau nuo miesto centro yra palyginti pigūs, jis priminė retą Vilniaus teritorijų užstatymą.

„Aplink Vilnių yra pakankamai tuščių plotų, kurie yra lėtai užstatomi, todėl namų kainos kyla pamažu. Be to, dažniau žmonės renkasi gyventi arčiau miesto centro, nors ten vis sunkiau kažką pastatyti. Visgi, miesto centre yra ir bėdų: dalis teritorijų užstatyta nenaudojamomis gamyklomis, neplėtojamos ir neparduodamos“, - apgailestavo D. Dargis.

Tačiau pašnekovas laikosi nuomonės, kad tolimesniuose sostinės gyvenamuosiuose rajonuose - Pilaitėje, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse – būstai yra vieni pigiausių rinkoje ir yra pigesni nei analogiški būstai Rygos ar Talino analogiškuose gyvenamuosiuose rajonuose. To priežastis - didelė pasiūla ir konkurencija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (220)