Lietuva dažnokai lygiuojasi į Skandinavijos šalis ir laiko „skandinavišką modelį“ pavyzdiniu. Tad panagrinėkime, kaip vaikų darželių klausimą sprendžia tos valstybės, į kurias lygiuojamės. Pragmatiškieji ir viską apskaičiuojantys skandinavai vaikų darželius stato optimalaus dydžio. Jei kuriais metais padaugėja vaikų – tiesiog išsinuomoja darželiams papildomas modulines patalpas ten, kur jų reikia, ir, atvirkščiai – sumažėjus poreikiams, darželis sumažinamas iki reikiamo dydžio.
Pastatyti stacionarius darželius kainuoja milžiniškus pinigus, o, vertinant dabartinę Vilniaus miesto finansinę situaciją, statybos gali nusikelti ilgam laikui. Be to, darželių nepristatysi visur, o statybos užtrunka ne vienerius metus. Tad racionalusis skandinavų sprendimas – modulinių patalpų nuoma – Lietuvai galėtų būti itin tinkamas.
Pabandykime paskaičiuoti: darželio, kuris talpina apie 240 vaikų, statybos Santariškėse kainavo apie 3,8 mln. Eur. Jei tokio dydžio darželis būtų iš modulinių patalpų, jo nuoma atsieitų 16–18 tūkst. Eur per mėnesį arba 70,8 Eur per mėnesį vienam vaikui.
Kaip minėjau, nuomos modelis Skandinavijos šalių pasirinktas ir dėl galimybės lanksčiai reaguoti į demografinę situaciją. Pavyzdžiui, staiga sumažėjus patalpų poreikiui, dalies modulių galima atsisakyti, tad nenaudojamų erdvių nebereikės išlaikyti. Ar tai nėra ekonomiškas sprendimas?
Tiesa, lietuvius baido ne tik nuomos idėja, tačiau ir vyraujantys stereotipai. Pavyzdžiui, žmonės modulines patalpas vis dar sieja su statybiniais „vagonėliais“ ar jūriniais konteineriais. Šios stereotipinės nuomonės – nė motais minimalizmą ir ekonomiškumą vertinantiems skandinavams, kurie daugiau nei 30 metų tokiuose darželiuose ugdo savo vaikus. Iš tiesų, šiuolaikinės modulinės patalpos įrengiamos kaip įprastos – iš karkasinių modulių su išorine medžio apdaila arba naudojant modernias cementines fasadines plokštes, su ekonomiškomis šildymo bei ventiliacijos sistemomis, visa vidaus apdaila ir kt.
Galų gale, sutikite, kad vargu ar ekonomiškai geriau gyvenančios šalys leistų vaikus į tam nepritaikytus darželius.
Laikinųjų patalpų nuomos koncepcija prigijo ne tik Skandinavijoje, bet ir Vokietijoje ar net kaimyninėse šalyse – Estijoje ir Latvijoje. Kodėl Lietuvoje nepabandžius darželių problemos sprendimui pasinaudoti modeliu, kuris naudojamas ne tik ugdymo įstaigoms, bet ir biurams, ligoninėms ar net gyvenamosioms patalpoms? Juolab, kad turime ir sėkmingą pirmąją kregždę – šalia Vilniaus, Rokantiškėse, buvo įrengtas darželis „Saulės Gojus“.
Vaikų darželių stoka – rimta problema: juk vaikai auga greitai ir negali laukti, kol jiems bus suteiktos komfortiškos sąlygos. Turime ieškoti sprendimų, kurie gali problemas išspręsti jau dabar, o ne atidėlioti jas ateičiai.