Pigus ir prabangus geležinkeliečių poilsis
Poilsis vos keli šimtai metrų nuo jūros už 7 eurus. Tokia nakvynės kaina – ne pakelėje stovinčių bobučių vaikymo pasekmė. Už tiek Giruliuose esančioje poilsio bazėje ilsisi geležinkeliečiai. Metų pradžioje daugumai savo teikiamų paslaugų tarifus padidinusi valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ tebėra turtinga ir poilsio oazėmis. Geležinkeliečiai poilsiauti gali ne tik Giruliuose, bet ir Klaipėdoje veikiančioje poilsio bazėje. Įmonė rūpinasi ne tik savo darbuotojais, bet ir jų atžalomis.
„Darbuotojų poilsis organizuojamas poilsio bazėje Giruliuose, darbuotojų vaikai stovyklauja Ignalinoje“, – mini AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas. Anot jo, minėtose poilsiavietėse geležinkeliečiams taikoma 50 proc. nuolaida.
Išlaikymo išlaidos – slepiamos
Kiek įmonei atsieina poilsio bazių ir stovyklų išlaikymas, nutylima. „Ši informacija yra komercinio pobūdžio ir nėra skelbiama viešai“, – teigė V. Gudas. Kaip jis pats sako, šie duomenys net jam pačiam nėra žinomi. Minėto turto atsisakyti nesvarstoma.
„Šiuo metu poilsio bazių pardavimo klausimas nesvarstomas. Bendrovei, kurioje dirba per 10 tūkst. darbuotojų, yra patogu turėti objektus, kuriuose galima organizuoti mokymus, renginius, sporto šventes, užtikrinti tinkamas ir patogias sąlygas kolektyvo narių reabilitacijai. Atsižvelgdami į dirbančiųjų skaičių, manome, kad turėti savo objektus yra naudingiau nei pirkti visas tokio pobūdžio paslaugas iš trečiųjų šalių ar tokius objektus nuomotis“, – sako V. Gudas.
Pareigūnų reabilitacijai taikomos nuolaidos
Geležinkeliečiai – ne vieninteliai, besilepinantys privilegijuotu poilsiu. Valstybė remia pareigūnų sveikatos priežiūrą per Vidaus reikalų ministerijos vykdomą programą. Joje vykdomai sveikatos priežiūrai organizuoti kasmet numatyta apie 4,34 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Iš jų pareigūnų sveikatos priežiūrai – 2,17 mln. Eur.
Pareigūnams yra suteiktos galimybės ilsėtis visus metus veikiančiame poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ (toliau – Centras), kuris yra įsikūręs Palangoje, vos 300 metrų nuo jūros. Čia yra teikiamos poilsio, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos.
Poilsio namų „Pušynas“ steigėja – Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM). Teigiama, kad pačiai ministerijai šių poilsio namų išlaikymas nieko nekainuoja.
„VšĮ turtą išlaiko savo lėšomis. Centro teikiamos paslaugos yra viešos, mokamos ir jomis naudotis gali visi, taip pat ir Vidaus reikalų sistemos darbuotojai“, – teigia prisistatyti nepanorę VRM Viešųjų ryšių skyriaus atstovai.
Nors viešai niekur neskelbiama, poilsio namų darbuotojai neslepia, kad Vidaus reikalų sistemos darbuotojams yra taikoma 30 proc. nuolaida. Nors čia poilsiauti gali visi norintys, vasarai vietų beveik nebūna.
„Yra laisvų vietų, bet tik rugpjūčio 12–17 dienomis“, – teigė poilsio namų registratorė. Teigiama, kad sausakimša – ne dėl pareigūnų susidomėjimo. Esą dažniau važiuoja policijos veteranai ir šiaip prašalaičiai, bet ne dirbantys policininkai.
„Jų kaip tik čia nėra, nors yra siunčiami kvietimai į komisariatus“, – minėjo susirūpinimo visai neslėpdama poilsio namų darbuotoja.
Pareigūnų poilsio organizavimas neseniai buvo patekęs į valstybės kontrolierių akiratį. Jie nustatė, kad nėra sudarytos tinkamos teisinės prielaidos valstybės biudžeto lėšų poreikiui pagrįsti ir efektyviai organizuoti pareigūnų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Kur teisėjai nusimeta mantijas?
Kai kurios institucijos poilsio namus vadina mokymo bazėmis ar sugalvoja kitokių įmantrių pavadinimų. Taip yra vadinama ir Molėtų rajone, prie Želvos ežero, esanti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – NTA) poilsio oazė. Teisėjai kvalifikaciją kelia pušų apsuptyje, paežerėje, kur galima pliuškentis baseine su kriokliu, pasimėgauti suomiška pirtimi ir kitais malonumais. Mokymo bazės direktorius Ervinas Baubinas neslepia, kad čia teisėjams patinka. O ir paslaugų kaina 1641–2264 Eur „į rankas“ uždirbančių teisėjų kišenės neturėtų per daug draskyti. Vienviečio kambario minėtoje poilsio oazėje kaina – 20 Eur.
Mokymo bazės atsisakyti nesiruošia
„Tokia galimybė buvo aptarinėjama ir svarstoma, tačiau atlikus paskaičiavimą buvo aiškiai matyti, kad atsisakius Mokymo centro, teisėjų ir teismų darbuotojų mokymams tektų nuomoti patalpas, kurios rinkos kainomis kainuoja žymiai daugiau nei šio centro išlaikymas“, – teigia NTA Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė-Babkin. Anot jos, iš patalpų ir kambarių nuomos surenkami 24 tūkst. Eur, o pastato išlaikymas per metus atsieina 56 tūkst. Eur. Teigiama, kad mokymų bazės durys yra visiems atviros.
„Liepos ir rugpjūčio mėnesį kambariai nuomojami visiems, kas kreipiasi“, – mini NTA atstovė. Jos teigimu, per metus centre mokosi per 4000 mokymų dalyvių ir centrą aplanko apie 250 poilsiaujančių asmenų.
Turtas bus valdomas efektyviau
Prieš kelerius metus Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą atsisakyti poilsio bazių ir tarnybinių butų. Dalis institucijų šio sprendimo nesiėmė įgyvendinti, nes jis buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, ne kartą pasisakęs už valdiškų poilsiaviečių naikinimą, tikina – ledai dėl valstybės nekilnojamojo turto pajudėjo.
„Informacija apie visą valstybės nekilnojamąjį turtą jau pradėta kaupti Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje, kurios vienas iš uždavinių – elektroninių ryšių tinklais tvarkyti duomenis, reikalingus sprendimų priėmimo kontrolei (priežiūrai) atlikti, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliam ir efektyviam valstybės turto valdymui. 2015 m. balandžio mėnesį buvo pradėta šios sistemos bandomoji eksploatacija, į ją įkelti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, vyksta naudotojų mokymai. Numatoma, kad Valstybės turto informacinė paieškos sistema pilna apimtimi pradės veikti, kaip ir buvo planuota, 2015 m. liepos pabaigoje. Numatyta, kad šioje sistemoje sukauptą informaciją analizuos, vertins ir atitinkamus sprendimus siūlys centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – valstybės įmonė „Turto bankas“, – teigia Vyriausybės kancleris. Pirmųjų rezultatų laukiama jau šių metų antroje pusėje.
Tiesa, minėta politika AB „Lietuvos geležinkeliams“ – neaktuali. Biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos skyriaus patarėjo Vaclovo Medišausko žodžiais, valstybinės įmonės patenka į kitą politiką.
