Ieškiniu buvo prašoma nustatyti, ar Vilniaus savivaldybė patyrė žalos dėl sklypo, esančio prie prekybos centro „Ozas“, „Siemens“ pramogų arenos ir kitų pastatų, užstatymo. Savivaldybė ieškinį, kuriuo jai į biudžetą prašyta priteisti daugiau nei 5,825 mln. eurų nuostolių, prašė atmesti, bet teismas prokuroro prašymą tenkino iš dalies.

Teismas nustatė, kad nors savivaldybei priklausantis turtas – sklypas – buvo pagerintas, jį plėtojant privataus kapitalo sąskaita, tačiau nustatyta, kad šis turtas buvo naudojamas ne tik siekiant patenkinti viešuosius interesus, kaip numato jo paskirtis. Nustatyta, kad savivaldybės veiksmais buvo sudarytos išskirtinės sąlygos verslo subjektams neatlygintinai naudotis savivaldybės turtu.

Teismas priminė, kad 2001 m. verslo ir savivaldybės sutartimi buvo siekiama, kad žemė, reikalinga pastatams, būtų išskirta, parduoda arba išnuomota, bet tokia savivaldybės teisė, teismo nuomone, iki šiol nėra apginta.

Teismas nurodė, kad šioje byloje galioja ne 3 metų senaties terminas, kaip siekė įrodyti verslininkus atstovaujantys advokatai, o 5 metų terminas, kuris nėra suėjęs.

Pagal byloje pateiktą medžiagą teismas suskaičiavo, kiek nuo 2007 m. iki 2011 m. imtinai kiekvienas iš atsakovų, kuriems buvo paskirti žemės sklypai, turėjo sumokėti nuomos mokesčio. Bendra savivaldybei skaičiuojama kompensacija siekia apie 330 tūkst. eurų.

Įdomu tai, kad sumą buvo siekiama išieškoti iš „Vilniaus pramogų parko“ į savivaldybės biudžetą, bet teismas išėjo iš reikalavimo ribų nustatęs, kad žemės sklypu naudojasi kiti atsakovai, nors nėra sudaryta nuomos sutarčių ir nėra išskirta reikalinga žemė privačių subjektų pastatams.

Savivaldybei priskaičiuota kompensacija yra sumažinta nuo pradinio reikalavimo dėl teritorijoje įrengtų kelių, parkų ir kitos infrastruktūros, kuri paprastai nėra apmokestinama nuomos mokesčiu.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

DELFI skelbė, kad prokurorė teisme siekė įrodyti, kad objektai, kurie tenkina visuomenės interesus, yra tik „Vandens parkas“ ir „Siemens“ arena, o visa kita yra komercinės paskirties objektai, kurie jų plėtotojams suteikė išskirtinę teisę vystyti nekilnojamojo turto projektus Vilniaus mieste.

Teisme nagrinėtos su savivaldybe nuo 2001 m. sudarytos sutartys, įskaitant ir sudarytas vėliau, t.y. 2004 m. ir, atitinkamai, 2010 m., prokurorui norint įrodyti, kad jos turi būti pripažintos negaliojančiomis, o nuostoliai – priteisti.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas advokatas Jovitas Elzbergas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o bylą - kaip iškeltą neteisėtai.

Atsakovai skaičiavo, kad tiesioginės investicijos iki šiol siekė apie 39,968 mln. eurų be savivaldybės įsikišimo, kai „Vandens parkas“ iki šiol veikia nuostolingai ir šiuos nuostolius dengia privatus investuotojas.

Atsakovai - dešimtys įmonių ir bankai

Atsakovais byloje yra daugybė įmonių, tai - „Vilniaus pramogų parkas“, „Spectator“, „Ozantis“, „Vandens parkas“, „Ozo parkas“, „Mobilėja“, „Festivus“, „URBI Housing“, „Urban housing“, „AQUA SPORTAS“, „Ninfarina“, „RE development agency“, „Domestas“, „Hausuva“, „Rytų pramogos“.

Taip pat atsakovais yra koncernas „Icor“ (iki 2010 m. „Rubicon group“) ir „Universali arena“, valdanti sostinės Ozo g. 14 esančią pramogų areną „Siemens“, viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“.

Atsakovais yra keli bankai, tai - „SEB“, „DNB“ bankai, pernai sausio 27 d. nutartimi iš atsakovų buvo pašalintas „Šiaulių bankas“, bet juo liko „Ūkio bankas“.

Taip pat daugybė projektų įmonių, tai: „Gama projektai“, „Delta projektai“, „Sigma projektai“, „Omega projektai“, „Eta projektai“, „Zeta projektai“, „Lampda projektai“, „Tera projektai“,, „Deka projektai“.