Atrodytų, kad šalyje, kur vidutinis darbo užmokestis siekia apie 3 tūkst. eurų (2013 m. duomenys), gyvenamojo būsto statybos klesti. Suomijoje kuriasi nauji gyvenamieji rajonai, o jau išvystytose vietovėse nekilnojamojo turto vystytojai nebijo griauti senų pastatų ir statyti naujus.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Merenkulkijanranta rajonas Helsinkyje. Saloje įsikūrusiame, prabangiame rajone per keletą metų užgimė naujas daugiabučių projektas, kuriame butų kainos siekia iki 3,5 mln. eurų.

Vienos iš lyderiaujančių Suomijoje statybų bendrovės „YIT“ viceprezidentas Juha Kostiainen teigia, kad bendrovė daug dėmesio skiria ne atskirų daugiabučių statybai, o tvarios aplinkos gyvenamųjų rajonų kūrimui.

Kuriant naują koncepciją derinami socialiniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai aspektai. Kuriant naujas gyvenvietes mąstoma apie bendruomeniškumo kūrimą, saugumą, žaliąsias zonas, atsinaujinančių išteklių naudojimą, ilgalaikį būsto patrauklumą, kaštų efektyvumą.

Sudėtingos statybos

Minėtame rajone per aštuonerius metus išdygo 10 naujų namų su 237 butais, 272 požeminio parkavimo vietomis. Namai iškilo buvusios jūrininkų mokyklos vietoje. Bendrovei įsigijus žemę visi pastatai buvo nugriauti ir pradėti darbai.

Paskutinis namas buvo baigtas statyti vos gegužės pabaigoje.

Kol vyko statybos, statybų aikštelėje apsilankė apie 2 tūkst. smalsuolių. Visi traukė pažiūrėti, kaip statomi namai virš jūros. Dalis prabangiausių butų yra įkurti virš vandens.

Tokia statybos inžinerija yra pakankamai sudėtinga net gerais specialistais garsėjančioje Europoje. Itin daug iššūkių inžinieriams kelia jūros bangų keliama jėga bei žiemą susidarantys ledo luitai.

Pastatuose vėdinimo sistemai naudojamas jūros vanduo, taip pat įrengtas geoterminis šildymas.

Tikriausiai mažai kas įsivaizduoja Suomiją be saunų. Taigi, beveik visuose butuose įrengtos saunos. Be saunų pastatyta tik apie 20 butų. Taip pat namų gyventojai turi 2 bendras saunas bei sporto salę su treniruokliais.

Butų plotas šiame Helsinkio rajone – 50-204 kv. m.

Pats brangiausias butas virš jūros dar ieško savo šeimininko. Per du aukštus išsidėsčiusio buto kaina – 3,5 mln. eurų. Bute dvi didelės terasos, sauna, įrengta virtuvė, drabužinė.

Statosi ne tik sostinė

Iki 0,5 proc. gyventojų skaičiumi per metus augančioje šalyje aktyviai nauji rajonai kuriasi ir kituose miestuose.

Pavyzdžiui, apie 20 km nuo Helsinkio nutolusiame Espoo miestelyje per penkerius metus “YIT” pastatė trijų aukštų kompleksą, kuriame įkurta 250 butų. Namų fasadui panaudota naujovė – grafinis betonas.

Apie 260 tūkst. turinčiame mieste, kur pastatytas Ulappa gyvenamųjų namų kvartalas, anksčiau stovėjo prekybos centras, tačiau pradėjus vystyti gyvenamojo būsto projektą jis buvo nugriautas.

Per penkerius metus buvo pastatyta apie 18 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto. Apie 1,5 tūkst. kv. m pirmajame aukšte skirta komercinėms patalpoms.

Trylikos aukštų pastate viršutinis aukštas skirtas bendrosioms patalpoms: čia – didžiulis kambarys gyventojams, 2 bendros saunos, skalbykla, sporto salė, didžiulė terasa. Bendrąsias patalpas gyventojai gali naudoti ir savo šventėms organizuoti: kokia nuomos ar rezervacijos tvarka sprendžia pati butų savininkų bendruomenė.

Vidutinė buto kvadratinio metro kaina šiame rajone – 5 tūkst. eurų. Parkavimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja apie – 20 tūks. eurų.

Suomijos statistikos departamento duomenimis, pagal išduotus statybos leidimus ruošiamo statyti pastatų tūrio mastas šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo 4 proc. Per pirmus tris šių metų mėnesius statybos leidimų išduota 6,8 mln. kub. m.

Taip pat skelbiama, kad per šį laikotarpį pradėta 5 proc. daugiau naujų statybos projektų nei tuo pačiu metu prieš metus. Statybos kaštai išliko 13 proc. mažesni nei prieš metus.

Šių metų kovo mėnesį Suomijoje išduoti 3075 gyvenamųjų pastatų leidimai, pradėta statybų – 2789.

Portalas DELFI Suomijoje lankėsi „YIT Kausta“ kvietimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (99)