Miestai stovi ant permainų slenksčio

Kokia ateitis laukia miestų atsižvelgiant į dabartinius demografinius ir technologinius iššūkius?

Į šį klausimą ketvirtadienį Baltijos investuotojų forume surengtoje diskusijoje atsakymų skirtingų šalių architektai, pripažinę, kad pokyčių tikrai reikės, nes, pavyzdžiui, dauguma Europos miestų susiduria su mažėjančiu gyventojų skaičiumi.

„Visi sutinka, kad miestai yra ekonomikų variklis, iš kitos pusės jie taip pat susiduria su demografiniais iššūkiais“, - sakė diskusijos moderatorius vyriausiasis bendrovės „Sweco Lietuva“ architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. Lietuvoje gyvens mažiau nei du milijonai gyventojų.

„Kartais mes klausiame, ar apskritai reikia plėtros, nes esame mažėjančio žmonių skaičiaus šalis. Tačiau jeigu pažiūrėtume į plotą, tenkantį vienam gyventojui, matome, kad vis dar galime pastatyti pusę Klaipėdos dabartinio ploto, taip pat ir pusę dabartinio Vilniaus ploto, kad turėtume komfortą suteikiantį būsto plotą“, - kalbėjo buvęs vyriausiasis Vilniaus architektas.

Olandijos bendrovės „RDH/Rothuizen Architecten Stedenbouwkundigen“ atstovas Huubas Drooghas pripažino, kad miestams iššūkis yra vienu metu mažėjantis gyventojų skaičius ir augančios ekonomikos.

„Aš Jums turiu klausimą. Ar mums ateityje apskritai reikės miestų? Juk pirminė miestų idėja buvo saugotis nuo priešų, vėliau jie tapo pramonės ir darbuotojų traukos centrais“, - diskusijoje kalbėjo jis.

Pateikdamas kaimyninės Lenkijos pavyzdį architektas pasakojo, kad auganti vidurinioji klasė išsikrausto toliau nuo miesto, kad galėtų įgyvendinti savo svajonę gyventi nuosavame name arčiau gamtos

„Taigi miestai yra palikti neturtingiems, seniems žmonėms arba studentams. Tuo pačiu užmiestyje gyvenantys žmonės nuolat kenčia transporto spūstyse. (...) Ši problema nėra nauja. Olandijoje mes su tuo susidūrėme 7-8 dešimtmetyje“, - kalbėjo svečias.

Pasak architekto, tuo metu valdžia priėmė protingą sprendimą – numatė griežtą aplink miestus esančių teritorijų reglamentavimą, dalį jų palikdama žemės ūkiui.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje miestai plečiasi, tačiau padidėjusias urbanizuotas teritorijas turi išlaikyti dažnai mažėjantis gyventojų skaičius.

„Tai reiškia didėjančius mokesčius, nors tai ir ne visi politikai drįsta pasakyti“, - sakė H. Drooghas.

Kartu jis sakė, kad tiek Lietuva, tiek kitos šalys stovi prie didžiulių pasikeitimų slenksčio.

„Dabar yra tinkamas metas atsižvelgti į tai, kokia urbanizuota vietovė tinka jūsų visuomenei ir jūsų ekonomikai. Kaip ji toliau galėtų progresuoti siūlydama visuomenei vis tai, kas geriausia“, - kalbėjo pranešėjas.

Mažas miestas turi privalumų

Švedijos bendrovės „Sweco“ vyriausias tvarumo plėtros specialistas dr. Andreas Gyllenhammar
pabrėžė, kad miestų plėtra yra lėta, o maždaug 70 proc. Europos miestų, taip pat ir Vilniuje, gyventojų skaičius mažėja.

„Aš negyvenu Stokholme, bet dirbu ten, aš būnu sostinėje dvi dienas per savaitę, aš pats gyvenu mažame miestelyje šiaurės Švedijoje. Tačiau man ir mano šeimai šis miestas suteikia aukštą gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, aš galiu nuvesti vaikus į mokyklą, jie netgi gali patys į ją nueiti. Taigi maži miestai turi privalumų, kurių dideli negali nukopijuoti. Pavyzdžiui, šiuose miestuose galima nusipirkti kur kas didesnį būstą už mažesnius pinigus nei dideliuose“, - diskusijoje kalbėjo jis.

Mokslinio tyrimo centro Danijoje „Nordic City Network“ Henrikas Poulsenas atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų duomenimis, kiekvieną dieną žmonių iš kaimo vietovių pajuda į miestus 180 tūkst. žmonių.

„Jeigu mes galėtume tai koordinuoti, kas savaitę sukurtume po Stokholmo dydžio miestą. Tai yra išties įspūdinga“, - atkreipė dėmesį jis.

Architektas teigė, kad miestai traukia įvairius žmones, todėl svarbu rūpintis ne tik būstų, darbo vietų ar išsilavinimo prieinamumu.

„Kalba eina ir apie tai, kaip integruoti žmones iš skirtingų kultūrų, turinčius skirtingas patirtis. Remiantis skirtingais tyrimais, pastebima rizikinga socialinės izoliacijos tendencija, kai vienodo socialinio statuso, vienodo išsilavinimo žmonės renkasi gyventi toje pačioje vietovėje“, - sakė H. Poulsenas.