„Jaučiu, kad mano misija baigta. Pirmam sezonui užsakymų pririnkome, sulaukėme, kol pražys obelys ir skelbiame naujų savininkų paiešką“, – kalbėjo iš griuvenų sodybą atstatęs verslininkas.
Kai sodyba atiteko į A. Sruogos rankas, ji buvo nuniokota, išplėšta ir apleista. Sodybą verslininkas atstatė per metus. Jau pernai vasarą sodyba „Oktava“ priėmė pirmuosius svečius.
Sodyboje šventėms ar poilsiui yra sukurta 70 nakvynės vietų, 100 žmonių talpinanti salė.
„Astidarėme 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir per keletą mėnesių visi 2015 m. vasaros šeštadieniai jau buvo rezervuoti, net suabejojome ar ne per mažai prašome“, – šyptelėjo pašnekovas.
Verslininkas teigė tikintis, kad su žmona kuriant sodybos interjerą buvo pasirinkta teisingai: „Stengėmės, kad interjeras būtų neiššaukiantis, elegantiškas, paprastas, tenkinantis pagrindinius šventės dalyvių poreikius“, – tęsė A. Sruoga.
Verslininkas teigė, kad iš pradžių sodyba buvo suprojektuota ir pastatyta kaip SPA centras – su plaukiojimo baseinu, pirties patalpomis.
„D. Bilevičiūtės projektuose buvo netgi „mažoji Venecija“ – vandens kanalų ir tvenkinių sistema. Buvo visiška laisvė fantazijai. Taigi, kad visi jau esantys statiniai turėtų prasmę ir ekonominį pagrįstumą, teko imtis radikalių permainų. Daug investavome, kad pastatyti statiniai ir infrastruktūra išliktų ir teiktų žmonėms realią naudą, o savininkams – finansinę grąžą“, – kalbėjo A. Sruoga.
Verslininkas teigė, kad norint išlaikyti patrauklią kainą poilsiautojams buvo atsisakyta rengti papildomus objektus, kaip krepšinio aikštelės ar kiti nauji statiniai.
Sodyba su savo istorija
DELFI primena, kad D. Bilevičiūtės statyta sodyba išgarsėjo po to, kai į projektą dėmesį atkreipė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Buvo nustatyta, kad D. Bilevičiūtė statomai sodybai iš Europos Sąjungos fondų paprašė 1,015 mln. Lt paramos. Kartu dainininkė norėjo gauti 2 mln. Lt kreditą iš banko. Tam ji turėjo į projektą investuoti 925 tūkst. Lt savo lėšų, tačiau nustatyta, kad ji tokios sumos neturėjo ir su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove sutarė, kad susimokės, kai jai bus išmokėtas kreditas.
Buvo nustatyta, kad bankui buvo pateikti suklastoti kasos pajamų orderiai. Juose buvo nurodyta, kad statybos bendrovei už darbus buvo sumokėta 928 tūkst. Lt. Turėdamas tokius dokumentus bankas išdavė beveik 2 mln. Lt paskolą.
A. Sruoga pasakoja, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie išreiškia užuojautą dainininkei, neva ji nukentėjo ir iš jos buvo atimta sodyba.
„Vis tik mažai kas įvertina, kad didžiausia auka šioje istorijoje tapo bankas, kurio pinigais vyko statybos bei įgyvendinama laisvė fantazijai. Taip pat ir statybininkai, kurie pateko į keblią situaciją – banko paskolinti 2 milijonai buvo išleisti, o statybos nebaigtos, vadinasi, ES pinigai negalėjo būti išmokėti. Taigi, statybų rangovai rizikavo prisiimdami dar kalną skolų, kad tik priduotų pastatus“, – įsitikinęs verslininkas.
Pasak A. Sruogos, visą statomą kortų namelį sugriovė įsisiūbavusi suklastoto kasos pajamų orderio istorija.
„Taigi, jeigu bankas milijoninį nuostolį nurašė kaip krizės pamoką, tai statybininkams patirti nuostoliai smogė tikrai skaudžiai. Geotermines sistemas įrenginėjančios įmonės vadovas, paprašytas atnaujinti šildymo sistemą, nepasižymėjo entuziazmu. Jis teigė nedirbsiantis, kol į sodybą neatsivešime kunigo. Ir darbininkus atsiuntė tik tada, kai sodybą palaimino kunigas“, – pasakojo verslininkas.
