Atsižvelgta ir į statinio naudotojų pastabas
Projekto architektūrinės dalies vadovas, bendrovės Vilniaus architektūros studijos (VAS) architektas Vytautas Augustinavičius atkreipia dėmesį – pastatas nedidelio tūrio, nedidelis ir vertinant VAS įprastais statinių mastais, bet itin įspūdingo turinio – čia naudojama ypatinga laboratorinė įranga. V. Augustinavičius juokauja – inžinierius čia buvo kur kas reikalingesnis nei architektas. Projektuojant inžinerines dalis VAS specialistai (su architektu dirbo konstruktoriai Audrius Rinkevičius, Laimonas Stikleris, Šarūnas Vitkauskas, Arūnas Vižinis, Modesta Voverytė, Ingrida Zadorožnienė) šiame projekte bendradarbiavo su bendrove „Prosfera“.
Projekto valdytoju tapusi bendrovė Statybos inžinierių konsultantų biuras atliko ir techninę priežiūrą, kaip teigė projekto dalyviai – itin griežtą.
Kuriant laboratorijos projektą gamybiniuose pasitarimuose dalyvavo visos suinteresuotos pusės: nuo užsakovo iki būsimų naudotojų – mokslininkų, kurie irgi reiškė nuomonę dėl kabinetų ir laboratorijos įrengimo. Išsamūs kiekvienos detalės aptarimai netapo dantų skausmu projektuotojams. Priešingai – projektuojant pastatą, skirtą moksliniams tyrimams, konsultacijos, patarimai buvo svarbūs ir pageidaujami. Pagrindiniu projektuotojų konsultantu tapo laboratorijos mokslininkams vadovaujantis Piotras Chmielevski.
Griežti Lietuvos statybų reglamentai netapo problema
V. Augustinavičius gali išvardyti daugybę priežasčių, kodėl VAS komandai patiko dirbti tarptautinei kompanijai. Trumpai tariant – šiame projekte užsakovams nereikėjo įrodinėti akivaizdžių dalykų, pavojingai laviruoti statybos techninių reglamentų džiunglėse.
„Dirbdamas Lietuvos rinkoje nė neprašomas siūlai: jei kur nors pastatysime perdangą, suskirstysime pastatą, apsieisime be gaisrinio gesinimo sistemos įrengimo; jeigu čia padarysime langą, nereikės dūmų šalinimo sistemos ar priešgaisrinių durų. Kai panašius sprendimus rekomendavau šiuo atveju, užsakovai nustebo: kodėl taip siūlai? Mano kvalifikacijos neprireikė“, – juokėsi architektas.
Kaip tik todėl jo kolegos turbūt pastebėtų, kad gaisrinės saugos priemonių šiame mokslinių tyrimų centre daugiau, negu įprasta matyti. Projektuojant sistemą buvo vadovaujamasi griežčiausiais pasaulinės praktikos reikalavimais. Tad buvo įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, gaisrinis gesinimas, čiaupai, hidrantai gaisrinei technikai prijungti, dūmų šalinimo sistema, vandens rezervuarai, siurbliai, priešgaisrinės durys.
Nereikėjo projektuotojams ir ieškoti priežasčių išvengti pastato pritaikymo neįgaliesiems. „Vadovaujantis Lietuvos normomis, mokslo paskirties pastatai turi turėti neįgaliesiems pritaikytus sanitarinius mazgus kiekviename aukšte, tinkamo pločio koridorius, liftus ir pan. Nors išties šiam pastatui liftų nereikėjo, nes į kiekvieną ant šlaito pastatyto pastato aukštą galima patekti tiesiai iš lauko. Bet užsakovas neprieštaravo dėl tokių reikalavimų“, – pasakojo V. Augustinavičius.
Užsakovas vertino projektuotojų pastangas ieškoti paties geriausio sprendimo. Net jei idėjos gimė jau baigus konkretų projekto etapą ir išleidus projektavimo pinigus. „Pamatėme tikrai kitokį požiūrį į darbo procesą, – pasidžiaugė architektūrinės projekto dalies vadovas. – Čia nebuvo sakoma, kad jau padarėme ir bus gerai. Užsakovų pozicija buvo tokia – gerai bus, kai nebeturėsime geresnės minties. Tad kilus naujai idėjai buvo klausiama, ar siūlomi pakeitimai nebeįeina į sutarties apimtį, ir jeigu atsakymas būdavo „ne“, buvo sudaroma nauja sutartis suteikiant galimybę padaryti geriau.“
Projektuotojai turėjo moralinę teisę atlikti nedideles korektūras: projektavimo dokumentai statybos leidimui gauti, užsakovui numačius gana trumpus laboratorijos įrengimo terminus, parengti vos per 4 mėnesius.
Svarbi buvo ir estetika
Projektuoti pastatą teko 3,5 metro peraukštėjančiame sklype. Architektas V. Augustinavičius juokauja: „Mes, lietuviai – lygumų žmonės, esame pratę vos apsižvalgę tokiame sklype galvoti, kaip pasistatyti atramą ir išlyginti aukštį. Bet šiuo atveju reljefą pavyko išnaudoti visai jo neperformuojant, ir tas peraukštėjimas davė naudos. Cokoliniame aukšte buvo įkurtos sandėliavimo patalpos, ir prie jų įrengtas patogus tiesioginis privažiavimas. Įėjimai į pastatą yra du, skirtingose pusėse, ir abu – iš antžeminio lygio.“
Konstruktyvo statybą nukėlus žiemai, kai negalimi vadinamieji šlapieji procesai, teko atsisakyti suprojektuoti mūro sienas ir vėdinamuosius fasadus. Mūras buvo pakeistas kompozicinėmis plokštėmis ir siekiant estetikos apdailintas, kaip numatyta anksčiau, „Rheinzink“ skarda.
Projektuojant naująjį „Teva Baltics“/„Sicor Biotech“ mokslo pastatą buvo suplanuota pasiekti B klasės energinį efektyvumą. „Pastatas tikrai šiltas ir sandarus – buvo atliktas sandarumo testas, – komentavo architektas V. Augustinavičius. – Bet norėdami gauti A klasės sertifikatą, ko gero, būtume turėję vargo dėl laboratorijos ypatumų – čia naudojama įranga yra imli energijai.“
Šildymui panaudota gamyboje išsiskirianti šiluma
VAS ir bendrovės „Prosfera“ komandai teko pasirūpinti tuo, kad sklype greta Santariškių medicinos miestelio suplanuotas pastatas netaptų triukšmo taršos šaltiniu. „Rinkomės pačią efektyviausią, tyliausią įrangą – pavyzdžiui, šalčio mašiną, nes šios vasarą kelia didelį triukšmą“, – aiškino V. Augustinavičius. Tiesa, vėliau buvo rasta dar geresnė išeitis: vėsinimas, kaip ir šildymas, naujajam pastatui buvo prijungtas iš atokiau nuo ribos su Santariškių miesteliu esančio „Teva Baltics“/„Sicor Biotech“ gamybos korpuso.
Bendrovės „Prosfera“ direktorius, laboratorijos inžinerinių dalių projektavimo projektų vadovas Mantas Kreivys džiaugiasi, kad pavyko rasti būdą panaudoti perteklinę šilumą: „Gamyboje šį įmonė naudoja nemažai ir garo, ir šilumos. Gamyba vyksta nenutrūkstamai. Kam švaistyti turimus išteklius ir gamintis naujus?“
Gamyklos pastato šilumos punkte sumontuotas pagalbinis šilumokaitis, kuris iš antrinės žaliavos – garo – pasiima šilumą ir maždaug 60 metrų ilgio vamzdynais nukreipia ją į naująjį pastatą, kur išvedžiotas grindinis šildymas. Toks šildymas pasirinktas ir dėl aukštų higienos reikalavimų, ir dėl komforto. Investuota buvo ir į efektyviausius, A klasės, cirkuliacinius siurblius. Vis dėlto tai buvo ekonomiškiau, negu įrengti dar vieną šilumos punktą. Pirmoji žiema parodė, kad perteklinės šilumos naujam pastatui sušildyti visiškai pakanka.
Pradėjus plėtoti šilumos dalijimosi idėją, kilo mintis panaudoti ir šaltį. „Apskaičiavome, kad gamykloje esančių šalčio įrenginių specialiai palikto rezervo visiškai pakanka naujam pastatui vėsinti, tad nereikėjo naujajame statyti ir papildomų šaldymo agregatų – tam irgi užteko nuvesti vamzdyną iki naujo pastato“, – pasakojo M. Kreivys.
Brangūs energijos ištekliai, pasak bendrovės „Prosfera“ vadovo, Lietuvą šiandien moko ūkiškai planuoti šildymo sistemas. Projektų, kur panaudojama perteklinė šiluma ar šaltis, daugėja – galimybę nuo šaldymo įrangos pasiimti šilumą jau įvertino logistikos, prekybos centrai.
Darbo sauga – prioritetas
Kad kartą dingusi elektra nesunaikintų ilgalaikių tyrimų rezultatų, buvo suprojektuotos patikimesnės elektros tiekimo sistemos, numatytas elektros generatorius ir rezervinio maitinimo įrenginiai, akimirksniu įjungiama rezervinė avarinio elektros tiekimo sistema.
Prie kai kurių darbastalių laboratorijose teko atvesti specialiąsias dujas: deguonį, angliarūgštę, metaną etc. – visa, kas reikalinga tyrimams, eksperimentams. Tam suprojektuota atskira sistema, išvedžioti chromuoto vario vamzdeliai, įrengta spinta jiems saugoti.
Įrengti švariąsias patalpas laboratorijoje nereikėjo, užteko ISO 9 standarto, tai yra suapvalintų kampų, lengvai plaunamų sienų ir kitų paviršių.
Vis dar nestandartinis reiškinys Lietuvos statybų aikštelėse – išskirtinė darbų saugos priežiūra. „Vadovaujantis „Teva“ standartais, sauga darbo ar statybų metu yra esminis dalykas“, – komentavo architektas V. Augustinavičius.
Mokslinių tyrimų centrą projektavę architektai ir konstruktoriai buvo paprašyti numatyti galimą pastato plėtrą į plotį ir į aukštį – tai leidžia ir detalusis planas. „Turbūt pirmą kartą mūsų praktikoje atsargos koeficientas 3 įgavo realią prasmę, – sakė V. Augustinavičius. – Pastatas suprojektuotas taip, kad ant jo gali būti pastatyti dar trys aukštai.“
Mokslinių tyrimų centro statyba (be laboratorinės įrangos) kainavo per 4 mln. litų (apie 1 mln. 160 tūkst. eurų).
