Automobilių vietos turės tapti norma
Yra žinomas ne vienas atvejis, kai pastatę, tarkime, 900 kvadratinių metrų ploto namą verslininkai pardavė jį suskirstę dalimis, ir Registrų centre buvo įregistruota daugybė 18–20 ar 25 kvadratinių metrų ploto kambarių savininkų. Jie bene visi turi automobilius. Nesant šiems statyti numatytų vietų, mašinomis užkišamos visos aplinkinės gatvės. O reikalavimo įrengti automobilių statymo vietas vienbučiams ar dvibučiams namams iki šiol išvis nebuvo.
Pasak AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, pradėjus svarstyti, kaip suvaldyti vienbučių namų virsmą daugiabučiais de facto, paaiškėjo, kad pagrindinė problema – automobilių statymas, nes atliekų tvarkymo, šildymo, bendrųjų patalpų eksploatavimo išlaidas galima administruoti skaičiuojant pagal plotą ar kitaip. Teisiškai nebuvo galima suvaldyti tik automobilių statymo.
„Tai yra ir fizinė, ir vizualinė kliūtis – įsivaizduokite, kad prie to „vienbučio“ 900 kvadratinių metrų ploto namo turi būti sutalpinta 30 ar 40 automobilių. Ministerija pabandė šią problemą išspręsti. Bet jei bus matyti, kad tai neduoda tinkamo efekto arba tie reikalavimai dėl kurios nors priežasties yra sunkiai įvykdomi tam tikrose teritorijose, ministerija yra pasirengusi išklausyti argumentus ir koreguoti reglamentą, – patikino M. Narmontas. – Kol kas dėl tokio pakeitimo negirdėjome skundų – galbūt todėl, kad jis dar per trumpai galioja.“
Pokyčius lėmė konfliktai kurortinėse teritorijose
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patikslintas statybos techninis reglamentas (STR) „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ nurodo, kad projektuojant vieno ir dviejų butų namus privalomas įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo pastato naudingojo ploto. Jei tai nedidelis – iki 70 kvadratinių metrų ploto – namas, pakaks vienos vietos automobiliui. Bet tokio pat ploto dvibučiui reikės dviejų vietų. Jeigu namo plotas – nuo 70 iki 140 kvadratinių metrų, reikės dviejų automobilių stovėjimo vietų. Pastatui, kurio naudingasis plotas – per 140 kvadratinių metrų, reikės papildomai suprojektuoti po vieną vietą kiekvieniems papildomiems 35 kvadratiniams metrams. Taigi jei namo naudingasis plotas – iki 175 kvadratinių metrų, reikia trijų vietų automobiliams, jei iki 210 – keturių, iki 245 – penkių ir t. t.
Ar dėl naujojo reglamento nenukentės išties statantieji individualųjį namą, kuriame galbūt gyvens dviese ir turės du automobilius, bet privalės pagal naująjį reglamentą savo kieme įrengti vietas keturiems automobiliams?
M. Narmontas patikslino – pagrindinis STR pataisų objektas – kurortinėse, ypač pajūrio, zonose statomi daugiabučio dydžio vienbučiai namai ir automobilių stovėjimo aikštelėmis tampančios gatvės, kurios erzina ir atostogautojus, ir nuolatinius gyventojus. Jis įsitikinęs, kad standartiniame sklype prie standartinio lietuviško namo niekada nebus problemos kieme sutalpinti kad ir keturis automobilius. AM atstovas pabrėžė – įrengti reikia ne garažus, o stovėjimui skirtą vietą.
„Jei tokios galimybės nėra, į svečius pas šeimą atvažiavę žmonės automobilius stato gatvėje, ir tai tikrai nepatinka kaimynams“, – atkreipė dėmesį M. Narmontas.
Kodėl nesprendžiama esminė problema?
Ar STR pataisos išspręs esminę problemą – daugiabučio atsiradimą ten, kur jo neturėtų būti? Ar tikima, kad įpareigojimas įrengti pakankamai automobilių vietų taip pabrangins projektus, kad verslininkams nebeapsimokės vienbučių pavertimo daugiabučiais schema? Ar teisinga, kad „po straipsniu“ pateko ir gana standartinio Lietuvoje dydžio individualiųjų namų savininkai? Ar gerai, kad žmonės bus įpareigoti išgrįsti pusę kiemo plytelėmis? Ir kodėl galvojama – jei jau džiūgaujama, kad tuo pačiu bus išspręsta ir svečių mašinomis asmeninių švenčių dienomis keliskart per metus užkišamų gatvelių problema – kad 70 kvadratų ploto namo savininkas (kuriam užtenka turėti vieną vietą automobiliui) negali sulaukti 30 žmonių kompanijos, kurie keliolika automobilių užgrūs kelias aplinkines gatveles?
AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento vadovas siūlo neieškoti atsakymų į visus minėtus klausimus. „Teisės aktais neįmanoma išspręsti visų išskirtinių atvejų, nes tai yra force majeure, o teisė yra praktikoje atsiradusių taisyklių rinkinys. Juk niekas neliepia statyti tokius namus, kurie atlaikytų taifūną, žemės drebėjimą ar sprogdinimus, nes tai būtų neproporcinga siekiamam tikslui“, – komentavo M. Narmontas.
Esminio klausimo – vienbučių virsmo daugiabučiais suvaldymo – sprendimą AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius laiko labai sudėtingu arba praktiškai neįmanomu – esą niekas negali uždrausti įsigyti žmogui pastato dalį, kitaip tariant, tapti jo bendraturčiu.
M. Narmonto vertinimu, lieka tikėtis, kad ilgainiui žmonės taps sąmoningesni.
Spragos Teritorijų planavimo įstatyme
Bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis abejoja valstybės pasirinktais ginklais, kai užuot ištaisius akivaizdžias įstatymų spragas, bandoma priversti didelių namų savininkus nemenką sklypo dalį atiduoti automobilių stovėjimo aikštelei.
Ilgametis savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas pabrėžė, kad pagrindinė bėda yra ne automobilių grūstys ar mokesčių už šiukšles surinkimas, o daugiabučio atsiradimas ten, kur jo neturi būti. M. Pakalnis siūlo įsivaizduoti situaciją nedideliais sklypeliais sudalytoje, siauromis gatvelėmis išraižytoje sodų bendrijoje.
„Žmonės čia statosi namus teisėtai tikėdamiesi gana ramaus gyvenimo, ir staiga dėl kieno nors pasinaudojimo teisės aktų spragomis pašonėje atsiranda daugiabutis, kurio gyventojai ne tik automobiliais užkemša gatvelę, bet ir gyvena pagal kitus bendruomeninius principus: čia yra bendras kiemas, didesnis gyventojų tankis, daugiau veiklos, triukšmo ir taip toliau. Tokių atvejų būta jau seniai. Sakyčiau, jei kas nors nori vietoj vienbučio namo pastatyti daugiabutį ar daugiabučio dydžio vienbutį namą, turėtų užsakyti parengti teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą. Ne vieno sklypo, o viso kvartalo. Nes gyvenimo sąlygos keičiasi visame kvartale. Tada tokį planą derėtų apsvarstyti su kaimynais, ir jeigu visi pritars, jeigu tam yra pakankama inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra, tegu tos statybos vyksta...
Deja, dabar galima statyti tiesiog pagal bendrojo plano sprendinius, o jie dažnai leidžia gana didelius rodiklius. Juk bendrieji planai buvo konstruojami numatant tai, kad po jų bus rengiami dar ir detalieji planai, kurie patikslins bendrųjų planų reglamentus. O detaliųjų planų, priėmus nuo praėjusių metų įsigaliojusias Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kaip ir nebereikia... Galima neleisti tokiuose kvartaluose skaidyti turto daugiau kaip į dvi dalis ar reikalauti, kad tokiu atveju reikia parengti teritorijų planavimo dokumentą, leidžiantį daugiabutę statybą (jau minėtą viso kvartalo detalųjį planą), ir problema būtų išspręsta“, – alternatyvius sprendimus siūlo M. Pakalnis.
